Paieškų šiandien: 1723

Pagal temą

GinekologijaAkušeriai, ginekologaiVaisingumo centraiGrožis ir sveikatingumasGrožio salonų, SPA įrangaKosmetologijaKosmetikaSPA centraiSveikas maistasKita su medicina susijusi veiklaFondai, organizacijosMokslo, mokymo įstaigosPrekės būsimoms mamoms, kūdikiams, vaikamsLigoninės, klinikosLigoninės, klinikosMedicininiai tyrimaiMedicininiai tyrimai, laboratorijosMedicinos įranga, medžiagosKlausos aparataiMedicininė apranga, avalynėMedicinos įranga, instrumentai, priemonėsNeįgaliųjų įranga, reabilitacinė ir slaugos įranga, ortopedinės priemonėsOdontologijos įranga, medžiagosOdontologijaDantų protezų gamybaDantų implantavimas, implantaiOdontologaiOrtodontaiVaikų odontologaiOptika, akių gydytojaiOftalmologai, akių gydytojaiOrtopedija, ortopedinės priemonėsNeįgaliųjų įranga, reabilitacinė ir slaugos įranga, ortopedinės priemonėsOrtopedai, traumatologaiPirminės sveikatos priežiūros centraiPoliklinikos, pirminės sveikatos priežiūros centraiPrivačios gydymo įstaigosAkušeriai, ginekologaiAlergologai, imunologaiAngiochirurgaiAusų, nosies, gerklės gydytojaiChirurgaiDantų protezų gamybaDantų implantavimas, implantaiDermatovenerologaiDermatologaiDiagnostika, echoskopija, rentgenasDietologaiEndokrinologaiEstetinė medicinaGastroenterologaiGenetikaInfektologaiKardiologaiKosmetinė dermatologijaLazerinė chirurgijaLogopedaiMamologaiMasažai, kineziterapija, fizioterapijaMedicininiai tyrimai, laboratorijosNatūralioji medicinaNeurologaiOdontologaiOftalmologai, akių gydytojaiOnkologaiOrtopedai, traumatologaiPlastinė, rekonstrukcinė chirurgijaPrivatūs gydymo centraiProfilaktiniai sveikatos patikrinimaiProktologaiPsichologai, psichiatrai, psichoterapeutaiPulmonologaiSkausmo medicinaSkiepaiSlauga, ligonių priežiūraŠeimos gydytojaiToksikologai, narkologaiUrologai, andrologai, nefrologaiVaikų odontologaiVaisingumo centraiVaikų ligų gydytojai, pediatraiVidaus ligų gydytojai, terapeutaiPsichologija, psichiatrijaPsichologai, psichiatrai, psichoterapeutaiSanatorijos, reabilitacijos centraiSanatorijos, reabilitacijos centraiVaistinės, farmacijos įmonėsMaisto papildai, vitaminaiMedikamentai, medicinos medžiagosVaistažolėsVaistinėsViešosios gydymo įstaigosGreitoji medicinos pagalbaLigonių kasos, tarnybosLigoninės, klinikosPoliklinikos, pirminės sveikatos priežiūros centraiSanatorijos, reabilitacijos centraiSkausmo medicinaSlauga, ligonių priežiūraVisuomenės sveikatos biurai

Panikos atakos – nuslopintų emocijų proveržis

2017 m. balandžio 20 d.

Pasiruošti nėra kaip, o jam prasidėjus, kyla tik vienas noras – išsigelbėti. Nė vienas nesame apsaugotas nuo panikos priepuolių. Amžiaus limito taip pat nėra – dažnai pirmieji priepuoliai ištinka dar paauglystėje, o pasikartoja apie 30-uosius gyvenimo metus. Vienkartinių panikos priepuolių gali patirti 7–10 proc. žmonių, maždaug 3 proc. nustatomas panikos sutrikimas.
„Mane buvo apėmusi nepaaiškinama baimė, negalėjau kontroliuoti kūno ir minčių, maniau, kad mirsiu“, – taip patirtą būseną apibūdina panikos priepuolius išgyvenę žmonės. Panikos priepuoliai paprastai kyla staiga, o intensyvumo viršūnę pasiekia per pirmąsias dešimt minučių. Jų metu gali būti jaučiamas krūtinės skausmas, padidėjęs prakaitavimas, pagreitėjęs pulsas, oro trūkumas, silpnumas, pykinimas. Baimę sukelia ir kontrolės praradimas – negalėjimas pajudėti, kontroliuoti kūno ir minčių, nusiraminti. Priepuoliai trunka vidutiniškai nuo 15 iki 20 minučių, bet jų negydant gali išsivystyti panikos sutrikimas, o pačių priepuolių trukmė ilgėti.
„Panikos priepuolis gali būti vienkartis įvykis, bet dažniausiai žmones vargina nuolatos besikartojantys priepuoliai, kurių bijodami patiria didžiulę įtampą. Tai ir vadinama panikos sutrikimu“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g. Vilniuje, gydytoja psichiatrė Aušra Stankūnienė.
Panikos sutrikimas diagnozuojamas, jei per keturias savaites įvyksta ne mažiau nei keturi panikos priepuoliai, kurių metu pasireiškia bent keturi panikos priepuoliui būdingi simptomai arba po vieno dviejų panikos priepuolių žmogus nuolat jaučia didelę baimę, kad priepuolis gali pasikartoti, todėl pradeda vengti lankytis ten, kur jau kartą pajuto kažką panašaus.
Priežastys slypi pasąmonėje
Pasak psichiatrės A. Stankūnienės, dauguma panikos priepuolių priežasčių yra psichologinės. Dažniausiai tai per žmogaus gyvenimą susikaupusios tam tikros emocijos, patirtys, išgyvenimai, kurie daug metų buvo slopinami ir išsiveržia panikos atakų metu.
Didelę įtaką daro ir netektys, skyrybos, darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimas. Panikos priepuolius dėl jausmų ir emocijų slopinimo, kaltės jausmo gali sukelti ir sutuoktinio išdavystė ar meilė kitam žmogui. Manoma, kad daugiau nei 40 procentų panikos priepuolių paskatina santykiai šeimoje.
„Vienai pacientei panikos priepuoliai prasidėjo mirus vyrui. Santykiai buvo labai sudėtingi, nes sutuoktinis jos niekur neišleisdavo, buvo labai pavydus. Septynerius metus iki mirties moteris jį slaugė, nes dėl insulto jis negalėjo judėti. Pacientė vis pagalvodavo, kad jam mirus galės pagaliau kur nors išeiti, bet dėl tokių minčių jautė kaltę. O po vyro mirties jai prasidėjo tipiniai panikos priepuoliai, kurių metu jausdavo skausmą širdies plote, stiprią mirties baimę“, – prisiminė A. Stankūnienė.
Vaistai užgniaužia simptomus, bet ne priežastis
Pasak A. Stankūnienės, tik apie 20–30 proc. žmonių panikos priepuoliai nelinkę kartotis. Kur kas dažniau panikos priepuoliai pasikartoja ir vėl užklumpa netikėtai. Dažnai dėl skausmo krūtinėje, galvos svaigimo, miokardo infarkto baimės žmonės pagalbos pirmiausia ieško šeimos gydytojo, kardiologo, neurologo kabinete.
„Viena mergina skundėsi širdies skausmu. Gydytojai ieškojo jų priežasties, tad tyrė pacientę echoskopu. Staiga ji pašoko ir pripuolusi prie lango pradėjo giliai kvėpuoti. Atlikus tyrimus nebuvo nustatyta jokios ligos. Širdies skausmas buvo vienas panikos atakos simptomų“, – prisimena A. Stankūnienė.
Jei gydytojai neranda jokios ligos ir psichiatras pacientui nustato panikos sutrikimą, rekomenduojamas kompleksinis gydymas – medikamentinis ir psichoterapinis. Jis reikalingas tam, kad būtų slopinami ne tik panikos atakos simptomai, bet ir atskleidžiamos pasąmoninės priežastys, kodėl kyla panikos atakos ir kaip jų išvengti. Psichoterapija sumažina priepuolių tikimybę, padeda susitvarkyti su baime vėl patirti panikos priepuolį, o jam ištikus gebėti nusiraminti ir suprasti, kad panikos priepuolis netrukus praeis.
Pradėjus gydymą labai svarbu pasijutus geriau nenutraukti vaistų vartojimo, nes labai padidėja panikos priepuolių pasikartojimo tikimybė. Juos išprovokuoti gali piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, įtemptas darbas, poilsio trūkumas, prasti santykiai šeimoje.
Kaip padėti sau ar artimajam?
Nors panikos priepuoliai užklumpa staiga, svarbu suprasti, kad jie neatsirado per vieną dieną. Jų priežastys formuojasi ilgai, todėl ir gydymas gali užtrukti. Be to, labai svarbu, kaip padėsite sau.
Panikos sutrikimų prevencijai svarbu pakeisti gyvenimo įpročius ir užsiimti atpalaiduojamąja veikla – pasportuoti, pasivaikščioti, paskaityti knygą. „Pirmoji pagalba sau yra gyvenimo būdo keitimas, įtampos priežasčių ieškojimas. Tik keisdamiesi galėsime sumažinti panikos priepuolio tikimybę“, – sako A. Stankūnienė.
Negydant liga stiprėja, žmogų gali kamuoti ir depresijos simptomai – prasta nuotaika, nenoras bendrauti. Nerimas tampa nuolatinis, tad padidėja ir minčių apie savižudybę tikimybė, todėl būtina nenumoti ranka į baimę ir nelaukti, kol vėl pasikartos panikos ataka. Jei artimas žmogus vengia kreiptis į specialistus, paskatinkite jį tai padaryti, parodykite, kad jį palaikote, nes dažnai nedrąsu kreiptis į psichiatrą ar psichoterapeutą.
Panikos sutrikimas nėra liga, kurios reikėtų gėdytis. Kiekvieno iš mūsų gyvenime yra daug streso ir įtampos, pergalių ir pralaimėjimų, šviesių ir apniukusių dienų. Svarbu ieškoti pagalbos, nenuleisti rankų ir kartu su specialistais mokytis nugalėti baimę, o su ja susidūrus – gebėti nusiraminti.
 


Medicinos diagnostikos ir gydymo centras

Nauji straipsniai

  • Medicininės kosmetologijos inovacija – grožiui be skalpelio

    Bėgant metams negailestingas veidrodis tarsi pirštu bado į vis atsirandančias naujas raukšleles, pasmukusius skruostus ar pasmakrę. Šie nemalonumai prasideda jau po 30 metų ir gerokai gadina nuotaiką. Oda praranda elastingumą, sausėja, todėl imame ieškoti būdų, kaip sulėtinti laiko poveikį bei atkurti jau padarytą žalą. Laimė, šiuolaikinė kosmetologija ir grožio medicina siūlo daugybę metodų...
  • Dantų jautrumas šaltuoju metų laiku

    Užklupę žiemos šalčiai - sveikatos testas visam organizmui. Odontologai ir burnos higienistai įspėja, kad atšalus orams, atidesnės priežiūros reikia ir jūsų dantims bei dantenoms. Šaltuoju laikotarpiu dantys, veikiami staigių temperatūros pokyčių, gali pasidaryti jautresni, o ilgiau trunkantis dantų skausmas - signalizuoti apie rimtesnius sutrikimus. Tačiau, verta pastebėti, kad jei žmogaus...
  • Išsklaidykite nerimą dėl skydliaukės ir prostatos

    Daug pigiau dabar galite profilaktiškai pasitikrinti skydliaukės hormonus ir dėl prostatos vėžio – išsitirkite kraują MEDICINA PRACTICA laboratorijoje. Tai puiki proga naujus metus pradėti sveikesniems! Jau startavo net dvi akcijos: „Skydliaukė – tavo gyvenimo laikrodis!“ ir „Prostata – vyro gyvenimo kokybė!“, kurias tradiciškai organizuoja Medicina...
  • Vietoj kovos su virusais - organizmas stumiamas į kovą su maistu!

    Prieš kelerius metus maisto netoleravimo tyrimą pasidariusi klaipėdietė mano, kad šis tyrimas nuo sunkių negalavimų padėjo apsaugoti mažiausią šeimos narį. Tačiau į tyrimo rezultatus ir specialistės rekomendacijas moteris rimtai pasižiūrėjo tik po to, kai kenksmingi jos mitybos įpročiai atsiliepė vyresnėlės sveikatai. Netoleruoja kiaušinių 38 metų Ramunė maisto netoleravimo tyrimą atliko...
  • Masažo nauda ir žala. Koks masažas sukelia Jūsų organizmui žalą?

    Masažas dažnai laikomas specifiniu poveikiu žmogaus organams ir audiniams, slėgio, trinties, minkymo, vibracijos ar kitų mechaninių procesų metu. Kiekvienas, net lengviausias patyrusiu masažo terapeuto prisilietimas, daro žmogaus kūną lengvesnį ir jaunesnį. Tinkamai atliekamas masažas gali vykdyti stebuklus, pašalinant įvairius nemalonius negalavimų simptomus, stresą ar migreną. Tačiau...
  • 6 mitai apie gripą ir jo gydymą

    Gripas kaip Kalėdos – kasmet užklumpa vienus pasiruošusius geriau, kitus – prasčiau. Ir nors faktiškai kiekvienas esame susidūręs su šia liga ar jos grėsme, apie gripą sklando daugybė mitų. Gripas ir jo komplikacijos kasmet nusineša daugiau nei milijoną gyvybių. Pernai gripas buvo itin piktas, liga dažniau nei įprasta komplikavosi į pneumoniją ir širdies nepakankamumą. Šaltuoju...
  • Lytinio gyvenimo kokybė

    Dažniausiai lytinio gyvenimo ir jo kokybės problemos lieka už miegamojo durų. Ten jos tik auga, kol galiausiai pradeda trukdyti visaverčiams santykiams. Šiuolaikinė medicina siūlo novatoriškų būdų intymioms problemoms spręsti, sako gydytoja ginekologė-seksologė Lina Čiaplinskienė. Su kokiais pacientais ir kokiomis problemomis dažniausiai susiduriate? Moteris dažniausiai kamuoja makšties...
  • Kodėl reikalingi mikrobiologiniai tyrimai?

    Kodėl reikalingi mikrobiologiniai tyrimai? Su mikroorganizmais susiduriame visą gyvenimą - jie mus lydi ir kaip draugai, ir kaip priešai. Apgyvendinę žmogaus žarnyną mikrobai dalyvauja virškinime, pagerina kalcio įsisavinimą, stimuliuoja imuninę sistemą, skatina organizmui svarbių B grupės vitaminų susidarymą. Taip pat gamina medžiagas stabdančias žmogui žalingų bakterijų veiklą bei...
  • Kojų trofinių opų gydymas kompresine terapija

    Dažniausiai odos sužalojimai, žaizdelės užgyja be jokių sunkumų per savaitę ar kelias. Esant sutrikusiai kojų kraujotakai, atsiradusi žaizda ilgai negyja, pažeistos odos plotas padidėja, žaizda šlapiuoja – galima įtarti lėtinę kojų opą. Opos dažniausiai aptinkamos vidiniame apatiniame blauzdos paviršiuje, ypač virš kulkšnies dėl kraujotakos ypatumų. Dažniausiai kojų opos vargina...
  • Kodėl reikalinga reguliari profilaktinė dantų apžiūra?

    Bėdų dėl ėduonies turi maždaug 90-95% visos populiacijos. Dažnai manoma, kad dantų ėduonį lengva pastebėti, tačiau ne visais atvejais. Dažniausiai rekomenduojama reguliari profilaktinė burnos ertmės apžiūra, nes pirmuosius ėduonies požymius gali pastebėti tik gydytojas odontologas. Kartais iki kol pajaučiame skausmą ar vizualiai pamatome pokyčius danties paviršiuje, jau būna praėjusi ne viena...
  • Dailės terapijos grupė suaugusiems "Langas į save"

    GRUPĖ „LANGAS Į SAVE“- tai uždara, trumpalaikė dailės terapijos grupė suaugusiems. Renkama nauja grupė, kuri prasidės kovo 29 d. 18 val. Grupė rinksis 10 kartų ketvirtadieniais nuo 18.00 val.: 03/29; 04/05; 04/12; 04/19; 04/26; 05/03; 05/10; 05/17; 05/24; 05/31. Vieno susitikimo trukmė 3 val. Grupėje savęs pažinimo sieksime naudojant dailės terapiją ir grupės dinamiką....