Pagal temą

GinekologijaMoters sveikataGrožis ir sveikatingumasGrožio salonų, SPA įrangaOdos grožis ir sveikataKosmetikaSPA paslaugosSportas ir sveikataKita su medicina susijusi veiklaFondai, organizacijosMokslo, mokymo įstaigosMedicininiai tyrimaiDiagnostikaMedicininiai tyrimaiMedicinos įranga, medžiagosHigiena ir sveikataKlausa, otorinolaringologijaMedicininė aprangaMedicinos įranga ir priemonėsOdontologijos įranga ir medžiagosOdontologijaDantų protezų gamybaDantų implantavimasOdontologijaOrtodontijaVaikų odontologijaOptika, akių gydytojaiAkių sveikataOrtopedija, ortopedinės priemonėsOrtopedijaPrivačios gydymo įstaigosMoters sveikataAlergijaAusų, nosies, gerklės ligosChirurgijaDantų protezų gamybaDantų implantavimasOdos grožis ir sveikataSveika mitybaEndokrinologiaEstetinė medicinaVirškinimo ligosGenetikai, konsultacijos ir tyrimaiUžkrečiamosios ligos, profilaktikaDiagnostikaŠirdies ligosEstetinė medicinaKraujagyslių chirurgijaLazerinė medicinaLogopedaiMoters sveikataMasažai, kineziterapija, fizioterapijaMedicininiai tyrimaiApie sveikatąNeurologijaOdontologijaAkių sveikataOnkologijaOrtopedijaPlastinė chirurgijaAktualijosProktologijaPsichologijaPlaučių ligosSkausmo medicinaSkiepaiSlauga, ligonių priežiūraŠeimos gydytojaiPriklausomybių gydymasVyro sveikataVaikų sveikataVaikų odontologijaVidaus ligų gydytojai, terapeutaiPsichologija, psichiatrijaPsichologijaSanatorijos, reabilitacijos centraiReabilitacija, sanatorinis gydymasVaistinės, farmacijos įmonėsMaisto papildai, vitaminaiVaistai, farmacijaVaistažolėsVaistai, farmacijaViešosios gydymo įstaigosGreitoji medicinos pagalbaLigonių kasosReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSlauga, ligonių priežiūraVisuomenės sveikatos biurai

Panikos atakos – nuslopintų emocijų proveržis

2017 m. balandžio 20 d.

Pasiruošti nėra kaip, o jam prasidėjus, kyla tik vienas noras – išsigelbėti. Nė vienas nesame apsaugotas nuo panikos priepuolių. Amžiaus limito taip pat nėra – dažnai pirmieji priepuoliai ištinka dar paauglystėje, o pasikartoja apie 30-uosius gyvenimo metus. Vienkartinių panikos priepuolių gali patirti 7–10 proc. žmonių, maždaug 3 proc. nustatomas panikos sutrikimas.
„Mane buvo apėmusi nepaaiškinama baimė, negalėjau kontroliuoti kūno ir minčių, maniau, kad mirsiu“, – taip patirtą būseną apibūdina panikos priepuolius išgyvenę žmonės. Panikos priepuoliai paprastai kyla staiga, o intensyvumo viršūnę pasiekia per pirmąsias dešimt minučių. Jų metu gali būti jaučiamas krūtinės skausmas, padidėjęs prakaitavimas, pagreitėjęs pulsas, oro trūkumas, silpnumas, pykinimas. Baimę sukelia ir kontrolės praradimas – negalėjimas pajudėti, kontroliuoti kūno ir minčių, nusiraminti. Priepuoliai trunka vidutiniškai nuo 15 iki 20 minučių, bet jų negydant gali išsivystyti panikos sutrikimas, o pačių priepuolių trukmė ilgėti.
„Panikos priepuolis gali būti vienkartis įvykis, bet dažniausiai žmones vargina nuolatos besikartojantys priepuoliai, kurių bijodami patiria didžiulę įtampą. Tai ir vadinama panikos sutrikimu“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g. Vilniuje, gydytoja psichiatrė Aušra Stankūnienė.
Panikos sutrikimas diagnozuojamas, jei per keturias savaites įvyksta ne mažiau nei keturi panikos priepuoliai, kurių metu pasireiškia bent keturi panikos priepuoliui būdingi simptomai arba po vieno dviejų panikos priepuolių žmogus nuolat jaučia didelę baimę, kad priepuolis gali pasikartoti, todėl pradeda vengti lankytis ten, kur jau kartą pajuto kažką panašaus.
Priežastys slypi pasąmonėje
Pasak psichiatrės A. Stankūnienės, dauguma panikos priepuolių priežasčių yra psichologinės. Dažniausiai tai per žmogaus gyvenimą susikaupusios tam tikros emocijos, patirtys, išgyvenimai, kurie daug metų buvo slopinami ir išsiveržia panikos atakų metu.
Didelę įtaką daro ir netektys, skyrybos, darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimas. Panikos priepuolius dėl jausmų ir emocijų slopinimo, kaltės jausmo gali sukelti ir sutuoktinio išdavystė ar meilė kitam žmogui. Manoma, kad daugiau nei 40 procentų panikos priepuolių paskatina santykiai šeimoje.
„Vienai pacientei panikos priepuoliai prasidėjo mirus vyrui. Santykiai buvo labai sudėtingi, nes sutuoktinis jos niekur neišleisdavo, buvo labai pavydus. Septynerius metus iki mirties moteris jį slaugė, nes dėl insulto jis negalėjo judėti. Pacientė vis pagalvodavo, kad jam mirus galės pagaliau kur nors išeiti, bet dėl tokių minčių jautė kaltę. O po vyro mirties jai prasidėjo tipiniai panikos priepuoliai, kurių metu jausdavo skausmą širdies plote, stiprią mirties baimę“, – prisiminė A. Stankūnienė.
Vaistai užgniaužia simptomus, bet ne priežastis
Pasak A. Stankūnienės, tik apie 20–30 proc. žmonių panikos priepuoliai nelinkę kartotis. Kur kas dažniau panikos priepuoliai pasikartoja ir vėl užklumpa netikėtai. Dažnai dėl skausmo krūtinėje, galvos svaigimo, miokardo infarkto baimės žmonės pagalbos pirmiausia ieško šeimos gydytojo, kardiologo, neurologo kabinete.
„Viena mergina skundėsi širdies skausmu. Gydytojai ieškojo jų priežasties, tad tyrė pacientę echoskopu. Staiga ji pašoko ir pripuolusi prie lango pradėjo giliai kvėpuoti. Atlikus tyrimus nebuvo nustatyta jokios ligos. Širdies skausmas buvo vienas panikos atakos simptomų“, – prisimena A. Stankūnienė.
Jei gydytojai neranda jokios ligos ir psichiatras pacientui nustato panikos sutrikimą, rekomenduojamas kompleksinis gydymas – medikamentinis ir psichoterapinis. Jis reikalingas tam, kad būtų slopinami ne tik panikos atakos simptomai, bet ir atskleidžiamos pasąmoninės priežastys, kodėl kyla panikos atakos ir kaip jų išvengti. Psichoterapija sumažina priepuolių tikimybę, padeda susitvarkyti su baime vėl patirti panikos priepuolį, o jam ištikus gebėti nusiraminti ir suprasti, kad panikos priepuolis netrukus praeis.
Pradėjus gydymą labai svarbu pasijutus geriau nenutraukti vaistų vartojimo, nes labai padidėja panikos priepuolių pasikartojimo tikimybė. Juos išprovokuoti gali piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, įtemptas darbas, poilsio trūkumas, prasti santykiai šeimoje.
Kaip padėti sau ar artimajam?
Nors panikos priepuoliai užklumpa staiga, svarbu suprasti, kad jie neatsirado per vieną dieną. Jų priežastys formuojasi ilgai, todėl ir gydymas gali užtrukti. Be to, labai svarbu, kaip padėsite sau.
Panikos sutrikimų prevencijai svarbu pakeisti gyvenimo įpročius ir užsiimti atpalaiduojamąja veikla – pasportuoti, pasivaikščioti, paskaityti knygą. „Pirmoji pagalba sau yra gyvenimo būdo keitimas, įtampos priežasčių ieškojimas. Tik keisdamiesi galėsime sumažinti panikos priepuolio tikimybę“, – sako A. Stankūnienė.
Negydant liga stiprėja, žmogų gali kamuoti ir depresijos simptomai – prasta nuotaika, nenoras bendrauti. Nerimas tampa nuolatinis, tad padidėja ir minčių apie savižudybę tikimybė, todėl būtina nenumoti ranka į baimę ir nelaukti, kol vėl pasikartos panikos ataka. Jei artimas žmogus vengia kreiptis į specialistus, paskatinkite jį tai padaryti, parodykite, kad jį palaikote, nes dažnai nedrąsu kreiptis į psichiatrą ar psichoterapeutą.
Panikos sutrikimas nėra liga, kurios reikėtų gėdytis. Kiekvieno iš mūsų gyvenime yra daug streso ir įtampos, pergalių ir pralaimėjimų, šviesių ir apniukusių dienų. Svarbu ieškoti pagalbos, nenuleisti rankų ir kartu su specialistais mokytis nugalėti baimę, o su ja susidūrus – gebėti nusiraminti.
 


Medicinos diagnostikos ir gydymo centras

Nauji straipsniai

  • Ortopedinių prekių parduotuvė netoli Santariškių klinikų. Nuolaidos 10 - 20 %

    Naujai atsidariusi ortopedinių ir reabilitacinių prekių parduotuvė netoli Santariškių klinikų (1,5 km nuo Santariškių žiedo, Kalvarijų g. 265, Vilnius (viešbučio "Goda" patalpose)) PREKIAUJAME: ĮVAIRIAIS ĮTVARAIS SKIRTAIS PO OPERACIJŲ AR TRAUMŲ; AKTYVIAIS (BAUERFEIN) ĮTVARAIS,kurie judesio metu dirba kartu su raumenimis; LIAPKO APLIKATORIAIS (NAMŲ...
  • Lietuvos Medikų sąjūdžio mitingas š.m. balandžio 26 d.

    Lietuvos Medikų sąjūdis kviečia visus, neabejingus sveikatos sistemos pokyčiams, dalyvauti mitinge “Ką pasiūlysite medikams rytoj?”. Mitingas vyks 2018 m. balandžio 26 d. (ketvirtadienį),16 val. Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje. LSADPS Valdyba pritaria Lietuvos Medikų sąjūdžio reikalavimams dėl ateinančių metų valstybės biudžeto paskirstymo ir ragina solidariai...
  • Kodėl reikia gydyti bruksizmą?

    Bruksizmas – tai nevalingas spazminis dantų griežimas ar suspaudimas pasireiškiantis dėl įvairių priežasčių, dažnai pačiam žmogui net nepastebint dieną ar naktį, miego metu. Dieną tai pasireiškia dažnesniu stipriu dantų sukandimu, kurį žmogus dar gali kontroliuoti. Dieną patirtas stresas neretai paskatina griežti dantimis naktį. Daugiausia – maždaug 80 proc. – griežimo...
  • Riebalų skaidymo terapija - greitas būdas atsikratyti nepageidaujamo riebaliuko!

    Norite atsikratyti riebalų sankaupų greitai? Galite kreiptis dėl chirurginio riebalų šalinimo. Norite tai išspręsti paprasčiau? Tada siūlome išbandyti intralipoterapiją – procedūrą, kuri tiesiog padės organizmui lengviau suskaidyti susikaupusius riebalus. Kas yra intralipoterapija? Tai yra nechirurginis gydymo metodas vietinėms riebalų sankaupoms šalinti. Procedūrai atlikti...
  • Atsisveikinkite su akiniais ir kontaktiniais lęšiais: lazerinė akių korekcija

    Akys – svarbiausias žmogaus jutimo organas, atliekantis sudėtingas funkcijas. Per akis iš aplinkos mes gauname beveik 90 proc. informacijos. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 246 milijonai žmonių visame pasaulyje turi vidutinio sunkumo ar sunkių regos sutrikimų, o Lietuvoje įvairios regėjimo ydos gyvenimo kokybę trikdo kas šeštam gyventojui. Daugelis prastai matančiųjų...
  • Skoliozės gydymas Schroth metodu

    Vienas efektyviausių skoliozės gydymo metodų Europoje ir JAV laikomas Schroth metodas, kurį pirmieji Lietuvoje pradėjo taikyti reabilitacijos centro „Gemma” specialistai. Daugiau apie gydymo metodą Schroth sužinosite pažiūrėję šį vaizdo įrašą. Video reportaže mūsų gydytoja Simona Mažeikytė pasakoja apie skoliozę ir jos gydymą Schroth metodu. Skoliozė gali pasireikšti kaip...
  • Svarbiausios odos priežiūros priemonės

    Turbūt kiekvienos moters kosmetinėje rastume begalę priemonių skirtų veido odos priežiūrai, tačiau dažnai ne visos jos yra reikalingos ar efektyvios. Štai jums trumpas, geriausius rezultatus suteikiančių produktų, aprašymas. Phformula profesionali kosmetika probleminei odai, pažeistai aknės, rozacijos, pigmentinių dėmių, randelių, fotosenėjimo, raukšlelių. Būtent jų priemonės pasižymi...
  • Morton‘o neuroma - kaip atpažinti ligą?

    Retas, kuris kreipia dėmesį į atsiradusius pėdos skausmus, kurie paūmėja po ilgo stovėjimo ar vaikščiojimo. Jeigu skausmas priekinėje pėdos dalyje, po pirštais, nedingsta ilgą laiką, ypač poilsio metu, verta susirūpinti. Tai gali būti pirmieji Morton‘o neuromos požymiai. Ši neuroma yra dažniausiai pasitaikanti neuroma pėdų srityje, kurią sukelia patinęs, uždegiminis nervas, esantis tarp...
  • Kaip vaistinėje nepermokėti? (video)

    Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) vartoja 1 mln. 164 tūkst. Lietuvos gyventojų. Penktadalį (19 proc.) visų jų pardavimo kainos sumoka patys pacientai. Pasak specialistų, gyventojai išlaidas kompensuojamiems vaistams galėtų reikšmingai sumažinti, jei naudotųsi keletu patarimų,...
  • Kaip pasiruošti kraujo tyrimams?

    Bendrieji reikalavimai Prieš atliekant kraujo tyrimus 8-14 val. (priklausomai nuo atliekamų tyrimų rūšies) nevalgykite, negerkite sulčių, arbatos, kavos, ypač su cukrumi. Gerkite tik vandenį. Likus 1-2 dienoms iki tyrimo, mažiau valgykite riebaus ir kepto maisto, nevartokite alkoholio. Jei laboratorinio tyrimo atlikimo išvakarėse numatoma šventė, geriau atidėkite tyrimą...
  • Pirmieji pavasarinės saulės spinduliai: ką reikia žinoti?

    Laiko leidimas gryname ore naudingas fizinei ir psichinei žmogaus sveikatai palaikyti, tačiau pernelyg ilgas buvimas saulėje gali tapti pavojingų odos pokyčių priežastimi. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pavasarinės saulės spinduliai yra pavojingiausi. „Pirmieji saulės spinduliai gali pažeisti ne tik odos epidermį, bet ir dermos sluoksnį. Pavasarinė saulė yra pavojingesnė dėl...