Pagal temą

Grožis ir sveikatingumasGrožio salonų, SPA įrangaOdos grožis ir sveikataKosmetikaSPA paslaugosSportas ir sveikataSveikas maistasKita su medicina susijusi veiklaFondai, organizacijosMokslo, mokymo įstaigosŽiniasklaidos priemonės, specializuoti leidiniaiMedicininiai tyrimaiDiagnostikaMedicininiai tyrimaiMedicinos įranga, medžiagosHigiena ir sveikataKlausa, otorinolaringologijaMedicininė aprangaMedicinos įranga ir priemonėsOdontologijos įranga ir medžiagosOdontologijaDantų protezų gamybaDantų implantavimasOdontologijos įranga ir medžiagosOdontologijaOrtodontijaVaikų odontologijaOptika, akių gydytojaiAkių sveikataPrivačios gydymo įstaigosMoters sveikataAlergijaAusų, nosies, gerklės ligosChirurgijaDantų protezų gamybaDantų implantavimasOdos grožis ir sveikataDializėSveika mitybaEndokrinologiaEstetinė medicinaVirškinimo ligosGenetikai, konsultacijos ir tyrimaiUžkrečiamosios ligos, profilaktikaDiagnostikaŠirdies ligosKosmetinė dermatologijaKraujagyslių chirurgijaLazerinė medicinaLogopedaiMoters sveikataManualinė terapija, osteopataiMasažai, kineziterapija, fizioterapijaMedicininiai tyrimaiApie sveikatąNeurologijaOdontologijaAkių sveikataOnkologijaOrtopedijaPlastinė chirurgijaAktualijosProfilaktiniai sveikatos patikrinimaiProktologijaPsichologijaPlaučių ligosReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSkiepaiSlauga, ligonių priežiūraŠeimos gydytojaiPriklausomybių gydymasVyro sveikataVaikų odontologijaVaikų sveikataVidaus ligų gydytojai, terapeutaiVaistinės, farmacijos įmonėsMaisto papildai, vitaminaiVaistai, farmacijaVaistažolėsVaistai, farmacijaViešosios gydymo įstaigosGreitoji medicinos pagalbaLigonių kasosPoliklinikos, pirminės sveikatos priežiūros centraiReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSlauga, ligonių priežiūraSocialinės paslaugos

Panikos atakos – nuslopintų emocijų proveržis

2017 m. balandžio 20 d.

Pasiruošti nėra kaip, o jam prasidėjus, kyla tik vienas noras – išsigelbėti. Nė vienas nesame apsaugotas nuo panikos priepuolių. Amžiaus limito taip pat nėra – dažnai pirmieji priepuoliai ištinka dar paauglystėje, o pasikartoja apie 30-uosius gyvenimo metus. Vienkartinių panikos priepuolių gali patirti 7–10 proc. žmonių, maždaug 3 proc. nustatomas panikos sutrikimas.
„Mane buvo apėmusi nepaaiškinama baimė, negalėjau kontroliuoti kūno ir minčių, maniau, kad mirsiu“, – taip patirtą būseną apibūdina panikos priepuolius išgyvenę žmonės. Panikos priepuoliai paprastai kyla staiga, o intensyvumo viršūnę pasiekia per pirmąsias dešimt minučių. Jų metu gali būti jaučiamas krūtinės skausmas, padidėjęs prakaitavimas, pagreitėjęs pulsas, oro trūkumas, silpnumas, pykinimas. Baimę sukelia ir kontrolės praradimas – negalėjimas pajudėti, kontroliuoti kūno ir minčių, nusiraminti. Priepuoliai trunka vidutiniškai nuo 15 iki 20 minučių, bet jų negydant gali išsivystyti panikos sutrikimas, o pačių priepuolių trukmė ilgėti.
„Panikos priepuolis gali būti vienkartis įvykis, bet dažniausiai žmones vargina nuolatos besikartojantys priepuoliai, kurių bijodami patiria didžiulę įtampą. Tai ir vadinama panikos sutrikimu“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g. Vilniuje, gydytoja psichiatrė Aušra Stankūnienė.
Panikos sutrikimas diagnozuojamas, jei per keturias savaites įvyksta ne mažiau nei keturi panikos priepuoliai, kurių metu pasireiškia bent keturi panikos priepuoliui būdingi simptomai arba po vieno dviejų panikos priepuolių žmogus nuolat jaučia didelę baimę, kad priepuolis gali pasikartoti, todėl pradeda vengti lankytis ten, kur jau kartą pajuto kažką panašaus.
Priežastys slypi pasąmonėje
Pasak psichiatrės A. Stankūnienės, dauguma panikos priepuolių priežasčių yra psichologinės. Dažniausiai tai per žmogaus gyvenimą susikaupusios tam tikros emocijos, patirtys, išgyvenimai, kurie daug metų buvo slopinami ir išsiveržia panikos atakų metu.
Didelę įtaką daro ir netektys, skyrybos, darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimas. Panikos priepuolius dėl jausmų ir emocijų slopinimo, kaltės jausmo gali sukelti ir sutuoktinio išdavystė ar meilė kitam žmogui. Manoma, kad daugiau nei 40 procentų panikos priepuolių paskatina santykiai šeimoje.
„Vienai pacientei panikos priepuoliai prasidėjo mirus vyrui. Santykiai buvo labai sudėtingi, nes sutuoktinis jos niekur neišleisdavo, buvo labai pavydus. Septynerius metus iki mirties moteris jį slaugė, nes dėl insulto jis negalėjo judėti. Pacientė vis pagalvodavo, kad jam mirus galės pagaliau kur nors išeiti, bet dėl tokių minčių jautė kaltę. O po vyro mirties jai prasidėjo tipiniai panikos priepuoliai, kurių metu jausdavo skausmą širdies plote, stiprią mirties baimę“, – prisiminė A. Stankūnienė.
Vaistai užgniaužia simptomus, bet ne priežastis
Pasak A. Stankūnienės, tik apie 20–30 proc. žmonių panikos priepuoliai nelinkę kartotis. Kur kas dažniau panikos priepuoliai pasikartoja ir vėl užklumpa netikėtai. Dažnai dėl skausmo krūtinėje, galvos svaigimo, miokardo infarkto baimės žmonės pagalbos pirmiausia ieško šeimos gydytojo, kardiologo, neurologo kabinete.
„Viena mergina skundėsi širdies skausmu. Gydytojai ieškojo jų priežasties, tad tyrė pacientę echoskopu. Staiga ji pašoko ir pripuolusi prie lango pradėjo giliai kvėpuoti. Atlikus tyrimus nebuvo nustatyta jokios ligos. Širdies skausmas buvo vienas panikos atakos simptomų“, – prisimena A. Stankūnienė.
Jei gydytojai neranda jokios ligos ir psichiatras pacientui nustato panikos sutrikimą, rekomenduojamas kompleksinis gydymas – medikamentinis ir psichoterapinis. Jis reikalingas tam, kad būtų slopinami ne tik panikos atakos simptomai, bet ir atskleidžiamos pasąmoninės priežastys, kodėl kyla panikos atakos ir kaip jų išvengti. Psichoterapija sumažina priepuolių tikimybę, padeda susitvarkyti su baime vėl patirti panikos priepuolį, o jam ištikus gebėti nusiraminti ir suprasti, kad panikos priepuolis netrukus praeis.
Pradėjus gydymą labai svarbu pasijutus geriau nenutraukti vaistų vartojimo, nes labai padidėja panikos priepuolių pasikartojimo tikimybė. Juos išprovokuoti gali piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, įtemptas darbas, poilsio trūkumas, prasti santykiai šeimoje.
Kaip padėti sau ar artimajam?
Nors panikos priepuoliai užklumpa staiga, svarbu suprasti, kad jie neatsirado per vieną dieną. Jų priežastys formuojasi ilgai, todėl ir gydymas gali užtrukti. Be to, labai svarbu, kaip padėsite sau.
Panikos sutrikimų prevencijai svarbu pakeisti gyvenimo įpročius ir užsiimti atpalaiduojamąja veikla – pasportuoti, pasivaikščioti, paskaityti knygą. „Pirmoji pagalba sau yra gyvenimo būdo keitimas, įtampos priežasčių ieškojimas. Tik keisdamiesi galėsime sumažinti panikos priepuolio tikimybę“, – sako A. Stankūnienė.
Negydant liga stiprėja, žmogų gali kamuoti ir depresijos simptomai – prasta nuotaika, nenoras bendrauti. Nerimas tampa nuolatinis, tad padidėja ir minčių apie savižudybę tikimybė, todėl būtina nenumoti ranka į baimę ir nelaukti, kol vėl pasikartos panikos ataka. Jei artimas žmogus vengia kreiptis į specialistus, paskatinkite jį tai padaryti, parodykite, kad jį palaikote, nes dažnai nedrąsu kreiptis į psichiatrą ar psichoterapeutą.
Panikos sutrikimas nėra liga, kurios reikėtų gėdytis. Kiekvieno iš mūsų gyvenime yra daug streso ir įtampos, pergalių ir pralaimėjimų, šviesių ir apniukusių dienų. Svarbu ieškoti pagalbos, nenuleisti rankų ir kartu su specialistais mokytis nugalėti baimę, o su ja susidūrus – gebėti nusiraminti.
 


Medicinos diagnostikos ir gydymo centras

Nauji straipsniai

  • Prisilietimu pasiekime artimojo širdį

    Prisilietimų trūkumas yra vienas pagrindinių socialinio susvetimėjimo, psichopatijos, žiaurumo bei agresijos, o taip pat narkotikų ir alkoholio vartojimo faktorių, netgi kai kurios kitos ligos iš dalies yra sukeliamos lietimo trūkumo ankstyvoje vaikystėje, o žmonės sergantys ir kenčiantys nuo astmos, šizofrenijos buvo išgydyti intensyviu lietimu. Fizinis kontaktas yra pagrindinis būdas motinai...
  • Dailės terapija. Gydomoji kūrybos pusė

    Gydymo menais šaknys – dar priešistorėje Jau priešistoriniais laikais pirmieji gydymo, bendravimo su dievų pasauliu būdai buvo piešimas, vaidyba, muzika. Spalva buvo savotišku žodžiu, gimdančiu arba užmušančiu, geru arba blogu. Įtraukta į ornamento struktūrą arba tapybinį atvaizdą, spalva taip pat atlikdavo ir kitas žodžio funkcijas – palaikyti ryšį ir bendravimą tarp...
  • Kai nugaros skausmas tampa nepakeliamas: ką reikia žinoti apie nuskausminamųjų vartojimą

    Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 80 proc. žmonių visame pasaulyje yra bent kartą yra jutę nugaros skausmą. Spalio 16 d., minint Pasaulinę stuburo dieną, sveikatos specialistai primena, kad kamuojamiems lėtinių, potrauminių ar epizodinių skausmų svarbiausia surasti skausmo priežastį, o negalavimus malšinantiems nuskausminamaisiais svarbu žinoti jų suderinamumą su kitais,...
  • Kokybiški ir patikimi dantų implantai – kaip neapsirikti?

    Besirenkant implantus, dažniausiais kriterijais įvardijami: patikimumas, aukšta kokybė ir prieinama kaina. 13 m. Panevėžyje ir Vilniuje gyvuojančios RVL odontologijos-implantologijos klinikos veido ir žandikaulių chirurgas dr. Algirdas Lukošiūnas teigia, kad dantų implantai – viso gyvenimo investicija. RVL odontologijos-implantologijos klinikoje dirba 14 specialistų, šeši jų –...
  • Vitamino D vasaros atsargos senka

    Net 89 proc. lietuvių žiemą trūksta vitamino D. Įdomu tai, kad jo kiekis kraujyje išlieka 3–4 savaites, todėl vasarą iš saulės gautos šio vitamino atsargos pradeda sekti jau antroje spalio pusėje. Dalis žmonių rudenį mėgavimąsi saule pratęsia šiltuosiuose kraštuose. Tiesa, yra ir kitų būdų palaikyti rekomenduojamą vitamino D kiekį kraujyje, tačiau, pasak, „SYNLAB Lietuva“...
  • Linkime Jūsų kojoms lengvos kelionės

    Kelionės – vienas smagiausių atostogų praleidimo būdų! Vis dėl to, kartu su pramogomis, nuotykiais ir malonumais, kelionės taip pat gali sukelti ir nemažai streso – ypač Jūsų kojoms. Be to, jog kiekvieną dieną mus nuneša tūkstančius žingsnių, mūsų kojos atlieka ir kitą milžinišką darbą – kojų venos priešinasi žemės traukai ir transportuoja kraują atgal į širdį. Jei judame...
  • Chlorofilas – žaliasis kraujas

    Skystas mėlynžiedės liucernos chlorofilas (476 ml) Chlorofilas – žalios spalvos augalinis pigmentas, kuris lapus nudažo žaliai. Jis kaupia augaluose saulės energiją ir dalyvauja fotosintezėje. Jis augalams reikalingas taip pat, kaip žmogui kraujas. Cheminiu požiūriu chlorofilas labai panašus į hemoglobiną. Skirtumas tik toks, kad chlorofilo sudėtyje yra magnis, o hemoglobino...
  • Susirgau žvyneline. Ką turėčiau žinoti apie šią ligą?

    KAS YRA ŽVYNELINĖ? Žvynelinė (psoriazė) yra labai dažna, lėtinė, autoimuninė, periodiškai atsikartojanti, uždegiminė odos liga. Ja serga apie 2–4 proc. Lietuvos gyventojų, pasaulyje šia liga serga 125 mln. žmonių. Žvynelinės pasireiškimą ir ligos eigą lemia genetiniai, vidiniai bei aplinkos veiksniai. Kartą susirgus, šia liga sergama visą gyvenimą. Žvynelinė pažeidžia ne tik odą,...
  • Keramikiniai Clarity Advanced breketai

    Įsivaizduokite, Jums nebereikėtų slėpti savo šypsenos! Pasitikėjimas savimi, nuostabi šypsena tiek gydymo metu, tiek po jo. Clarity ADVANCED keramika suteikia išskirtines savybes PUIKI ESTETIKA Šie ypatingai maži permatomi breketai yra pagaminti iš naujai sukurtos keraminės medžiagos, suteikiančios patrauklią išvaizdą. Šie breketai yra sukurti taip, kad prisiderintų prie natūralios...
  • Laimėk Clarity Advanced breketus nemokamai

    TIESINKIS SU CLARITY BREKETAIS IR LAIMĖK JUOS NEMOKAMAI Skamba patraukliai? Iš tikrųjų šis pasiūlymas labai daug žadantis. Tikriausiai galvojate apie dantų tiesinimo būdus? Metaliniai breketai, keramikiniai, o gal kapos? Tačiau būtent šis pasiūlymas galioja tik keramikiniams Clarity Advanced breketams. Laimėtojai bus 4 – tai reiškia, kad keturiems iš Jūsų kompensuosime breketų...
  • Ar vaikas be tėvų gali eiti pas gydytoją?

    Ligonių kasų specialistų neretai teiraujamasi, ar gali vaikas be tėvų ateiti pas gydytoją. Juk šeimose pasitaiko, kai susirgus vaikui į gydymo įstaigą jo nėra kam palydėti arba palydi jį ne tėvai, o artimieji. Atrodo, kas gi čia tokio, juk vaikus nuo gimimo iki 18 metų privalomuoju sveikatos draudimu draudžia valstybė, jiems už paslaugas mokėti nereikia, nes už jas sumoka ligonių kasos...
  • "Nematomas" ortodontinis aparatas - elaineris

    Sąkandžio korekcija atlikta su klasikiniais ortodontiniais prietaisais yra įrodytas ir veiksmingas metodas, tačiau jis turi trūkumų. Pradedant nuo esminio daugeliui žmonių neestetiško vaizdo iki ženkliai apsunkintos burnos higienos ir nėra galimybės periodiškai pašalinti aparatą nepertraukiant gydymo. Elaineris tai yra šiuolaikine sukandimo koregavimo sistema, panaudojant individualiai...
  • Reabilitacija po insulto: kokia pagalba būtina?

    Mūsų medicina nuolat tobulėja. Jeigu anksčiau insultą patyrę žmonės netekdavo gyvybės, tai dabar daugelis iš jų išgyvena. Tačiau po insulto dažniausiai visko tenka mokytis iš naujo: judinti rankas, kojas, vaikščioti, netgi kalbėti. Kaip žmonėms padėti šiuo itin sunkiu periodu ir ką daryti, kad reabilitacija būtų sėkminga? Po ištikusio insulto patys svarbiausi pirmieji mėnesiai. Trečią ar...
  • Olimpinės rinktinės gydytojas – apie lėktuve augančias pėdas

    Olimpinės rinktinės gydytojas – apie lėktuve augančias pėdas Spalio 6–18 dienomis 15 Lietuvos sportininkų varžysis Argentinos sostinėje vyksiančiose jaunimo olimpinėse žaidynėse. Į Pietų Ameriką Lietuvos jaunimo olimpinė rinktinė pajudės antradienį – su persėdimais atletų laukia 18 valandų kelionė lėktuvu. Olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas neabejoja, kad...
  • Kada pas gydytoją galima nemokamai patekti be eilės?

    Norintiems apsilankyti pas gydytoją žmonėms neretai tenka palaukti eilėse. Tačiau esama atvejų, kuomet medikai privalo pacientą priimti nedelsiant arba artimiausiu metu ir jų paslaugos turi būti suteiktos nemokamai, t. y. apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kokie tai...