Pagal temą

Grožis ir sveikatingumasGrožio salonų, SPA įrangaGrožis ir sveikataOdos grožis ir sveikataKosmetikaSPA paslaugosSportas ir sveikataSveikas maistasKita su medicina susijusi veiklaFondai, organizacijosMokslo, mokymo įstaigosMama ir vaikasValstybės institucijosVeterinarijaŽiniasklaidos priemonės, specializuoti leidiniaiMedicininiai tyrimaiDiagnostikaMedicininiai tyrimaiMedicinos įranga, medžiagosDezinfekcijos priemonės ir įrangaHigiena ir sveikataKlausa, otorinolaringologijaČiužiniaiApranga ir avalynė medikamsMedicinos įranga ir priemonėsNeįgaliųjų, reabilitacinė, slaugos įrangaOdontologijos įranga ir medžiagosAkiniai, lęšiaiOdontologijaDantų implantacija, protezavimasDantų protezų gamybaOdontologijos įranga ir medžiagosOdontologijaOrtodontijaVaikų odontologijaOptika, akių gydytojaiAkių sveikataAkiniai, lęšiaiPrivačios gydymo įstaigosPodologijaMoters sveikataAlergijaAusų, nosies, gerklės ligosChirurgijaDantų implantacija, protezavimasDantų protezų gamybaDermatovenerologijaOdos grožis ir sveikataSveika mitybaEndokrinologiaEstetinė medicinaVirškinimo ligosGenetikai, konsultacijos ir tyrimaiGeriatrai, gerontologaiUžkrečiamosios ligos, profilaktikaDiagnostikaŠirdies ligosKosmetinė dermatologijaKraujagyslių chirurgijaLazerinė medicinaLogopedaiMoters sveikataManualinė terapija, osteopataiMasažaiMedicininiai tyrimaiApie sveikatąNeurologijaNeurochirurgijaOdontologijaAkių sveikataOnkologijaOrtopedijaPlastinė chirurgijaAktualijosProktologijaProfilaktiniai sveikatos patikrinimaiPsichologijaPlaučių ligosReumatologijaReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSkiepaiSlauga, ligonių priežiūraŠeimos gydytojaiPriklausomybių gydymasVyro sveikataVaikų sveikataVaikų odontologijaVidaus ligų gydytojai, terapeutaiVaistinės, farmacijos įmonėsMaisto papildai, vitaminaiVaistai, farmacijaVaistažolės - sveikatai iš gamtosVaistai, farmacijaViešosios gydymo įstaigosAmbulatorijos, medicinos punktaiSlauga ir globaGreitoji medicinos pagalbaLigonių kasosPoliklinikos, pirminės sveikatos priežiūros centraiReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSlauga, ligonių priežiūraSocialinės paslaugos

Šeimos gydytoja paaiškina, kodėl imuniteto stiprinimui ne visada gelbsti vitaminai

2020 m. vasario 20 d.
Vitaminas D

Bendras silpnumas, padidėjęs nuovargis ir sumažėjęs organizmo atsparumas – tai vieni dažniausiai šeimos gydytojų girdimų nusiskundimų baigiantis žiemai. Apie tai, kodėl artėjant pavasariui susilpnėja mūsų imunitetas, kaip žmonės jį stiprina ir kodėl vitaminų preparatai ne visada yra geriausias sprendimas, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Inga Lapūniene.

Susilpnėjusiu imunitetu skundžiasi kas antras

Remiantis š. m. vasario pradžioje Medicinos diagnostikos ir gydymo centro socialiniuose tinkluose atkliktos apklausos rezultatais, kas antras (52 proc.) apklausos dalyvis teigia, jog baigiantis žiemai ir artėjant pavasariui iš tiesų jaučia imuniteto susilpnėjimą ir sumažėjusį atsparumą peršalimo ligoms. Ne gana to, kiek daugiau nei kas 10 (12 proc.) sako, kad šiuo metų laiku jomis taip pat serga kur kas dažniau nei sezono pradžioje.

Pasak šeimos gydytojos I. Lapūnienės, dėl to kalti ne tik virusai. „Šaltuoju metų laikotarpiu aplinkoje cirkuliuoja daugiau virusų. Tačiau dėl to, kad susergame, kalti ne tik jie. Jei atidžiau pažvelgsime į savo gyvenseną, pamatysime, kad žiemą keičiasi ir mūsų įpročiai – mažiau laiko praleidžiame gryname ore, mažiau judame, nesilaikome mitybos ir poilsio režimo. Visa tai sekina organizmą ir sukelia energijos atsargų išeikvojimą. Nepastebimai papuolame į užburtą ligų ir nuovargio ratą – nusilpus organizmui, sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms, todėl sergame, o kovai su ligomis organizmui reikia dar daugiau energijos“, – sako šeimos gydytoja I. Lapūnienė.

Nemažiau svarbi ir emocinė sveikata

Paklausti, kokiais būdais stiprina savo imunitetą, apklausos dalyviai sakė, kad dažniausiai organizmo atsparumą stiprina stengdamiesi sveikiau maitintis ir papildomai vartodami vitaminų bei maisto papildų. Taip, remiantis apklausos rezultatais, elgiasi net 60 proc. jos dalyvių. Kiek daugiau nei pusė (56 proc.) sako, kad stiprindami imunitetą stengiasi daugiau laiko praleisti gryname ore, 45 proc. – subalansuoti darbo ir poilsio režimą, 34 proc. – būti fiziškai aktyvūs, dagiau laiko skirti sportui, o 13 proc. – įvairiai grūdintis.

Vis tik gydytoja pastebi, kad imuniteto stiprinimui svarbu ne tik fizinė sveikata. „Apie judėjimo ir mitybos reikšmę kalbama daug, tačiau labai svarbu ir emocinė žmogaus būklė. Mėgstamas darbas ir laisvalaikio užsiėmimas ar tiesiog bendravimas su maloniais žmonėmis suteikia papildomos energijos“, – sako I. Lapūnienė.

Pasak jos, fizinė veikla taip pat turi teikti džiaugsmo. Jei bėgiojate dėl mados ar kompanijos, o iš tiesų kiekvieną sykį patiriate stresą, gal geriau būtų tiesiog pasivaikščioti gryname ore, o intensyvesnes treniruotes perkelti į baseiną ar sporto salę, pavyzdžiui, tinklinio, o gal net tango treniruotes.

Nėra stebuklingos tabletės

Žmogaus organizmas visus reikiamus vitaminus, mikroelementus ir maistingąsias medžiagas gauna su maistu, todėl jis turi būti įvairus ir kokybiškas. „Deja, nėra tokios tabletės ar mikstūros, kuri stebuklingai sustiprintų imunitetą. Žmogaus įpročiai ir elgsena yra svarbiausias veiksnys, lemiantis imuniteto būklę. Reikia išmokti įsiklausyti į savo organizmą ir jo poreikius“, – pasakoja gydytoja I. Lapūnienė.

Anot gydytojos, dažnas imunitetą bando sustiprinti vartodamas įvairių vitaminų, tačiau jų vartojimas gali būti beprasmis, jei nežinoma, kokių vitaminų iš tikrųjų trūksta organizmui. Jei nuovargis net ir gerai išsimiegojus nepraeina, o peršalimo ligos puola dažniau nei aplinkinius, reikėtų išsitirti, kokių medžiagų organizme iš tikrųjų trūksta.„Šiandien turime galimybę atlikti išsamius vitaminų ir mikroelementų tyrimus. Jei jie parodo tam tikros medžiagos trūkumą, gydytojas gali tikslingai paskirti tinkamą būtent to vitamino, mikroelemento dozę ar jų derinį“, – sako gydytoja.

Išimtis vitaminas D

Vienintelis vitaminas, kurio žiemos periodu labai trūksta faktiškai visiems mūsų platumose gyvenantiems žmonėms, yra vitaminas D. Jo organizmas pasigamina, kai odą veikia ultravioletiniai saulės spinduliai. Deja, žiemą saulės būna mažai, drabužiais nepridengtas tik veidas ir plaštakos, o ir šios kūno vietos dažnai būna išteptos kremais, sulaikančiais UV spindulius.

Vitamino D galime gauti ir su maistu, pavyzdžiui, riebia žuvimi ar kiaušiniais, tačiau tas kiekis nėra pakankamas. „Vitaminas D veikia daug organizmo sistemų, viena iš jų – imuninė. Tyrimai rodo, kad, trūkstant vitamino D, kyla didesnė infekcinių ligų tikimybė, todėl tamsiuoju, šaltuoju metų periodu patartina vartoti vitamino D preparatus. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad vitamino D perdozavimas taip pat gali būti pavojingas sveikatai, todėl labai svarbu, kad dozę paskirtų gydytojas, tyrimais nustatęs tikrąjį poreikį“, – pastebi šeimos gydytoja I. Lapūnienė.

Nuovargis atveria kelią ligoms

Dėl noro visur ir viską suspėti dažnai atsiranda būsena, kai visuomet jautiesi pavargęs. Nepertraukiamas, ramus miegas, darbo ir poilsio režimo nustatymas, streso mažinimas padeda subalansuoti organizmą. Tačiau jei žmogus jau nuo pat ryto jaučiasi pavargęs, reikėtų susirūpinti. Tai gali būti pervargimo, o kartais ir rimtesnių fizinių ar psichikos ligų simptomas.

„Organizmas nuovargiu signalizuoja mums, kad yra problema, kuri nesprendžiama gali sukelti sniego gniūžtės efektą. Nuovargio ir streso kamuojamą žmogų dažniau kamuoja virusinės ir peršalimo ligos“, – sako I. Lapūnienė. Beje, dėl nuovargio kenčia ir vaikai. Jei vaikas dažnai serga virusinėmis ir peršalimo ligomis, verta peržiūrėti jo dienotvarkę, pailginti miego laiką ir sumažinti lankomų būrelių skaičių.

Maisto įtaka imunitetui

Nuo seno kalbama apie įvairius maisto produktus, galinčius padėti sustiprinti imunitetą. Remiantis atliktos apklausos rezultatais, jais pasikliaujama ir šiandien: 64 proc. apklausos dalyvių imunitetą bando stiprinti vartodami daugiau tradiciškai su apsauga nuo peršalimo ligų siejamų produktų: česnako, imbiero, citrusinių vaisių. Kas antras (56 proc.) į savo mitybą įtraukia daugiau šviežių daržovių ir vaisių, 45 proc. – stengiasi vartoti daugiau produktų, kuriuose yra imunitetui svarbaus vitamino D. Ir tik beveik 8 proc. įsitikinę, kad vartojami maisto produktai neturi įtakos imuniteto stiprumui.

„Vien jau tai, kad žmogus išgeria papildomą puodelį arbatos, padeda jam kovoti su peršalimu. Medus ir jo produktai taip pat duoda daug naudos organizmui, žinoma, jei žmogus nėra jiems alergiškas. Tik reikia atsiminti, kad medaus gerosios savybės dingsta karštesniame nei 40 laipsnių vandenyje. Medų geriau valgyti gryną, o karštą arbatą gerti atskirai“, – pataria gydytoja I. Lapūnienė.

Imunitetą stiprinančio vitamino C gausu šviežiose ir raugintose daržovėse bei vaisiuose. Įdomu tai, kad daugiausia vitamino C yra ne citrinose ar kiviuose, bet raudonojoje paprikoje, todėl šią daržovę verta dažniau įtraukti į savo valgiaraštį.Jeigu racione bus daug įvairių daržovių, riebios žuvies, pieno produktų, organizmas sugebės įsisavinti reikiamas medžiagas, o grynas oras, fizinis krūvis ir geros emocijos padės išlikti sveikiems ir energingiems net ir tamsiais žiemos vakarais.

Šeimos gydytoja paaiškina, kodėl imuniteto stiprinimui ne visada gelbsti vitaminai

Bendras silpnumas, padidėjęs nuovargis ir sumažėjęs organizmo atsparumas – tai vieni dažniausiai šeimos gydytojų girdimų nusiskundimų baigiantis žiemai. Apie tai, kodėl artėjant pavasariui susilpnėja mūsų imunitetas, kaip žmonės jį stiprina ir kodėl vitaminų preparatai ne visada yra geriausias sprendimas, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Inga Lapūniene.

Susilpnėjusiu imunitetu skundžiasi kas antras

Remiantis š. m. vasario pradžioje Medicinos diagnostikos ir gydymo centro socialiniuose tinkluose atkliktos apklausos rezultatais, kas antras (52 proc.) apklausos dalyvis teigia, jog baigiantis žiemai ir artėjant pavasariui iš tiesų jaučia imuniteto susilpnėjimą ir sumažėjusį atsparumą peršalimo ligoms. Ne gana to, kiek daugiau nei kas 10 (12 proc.) sako, kad šiuo metų laiku jomis taip pat serga kur kas dažniau nei sezono pradžioje.

Pasak šeimos gydytojos I. Lapūnienės, dėl to kalti ne tik virusai. „Šaltuoju metų laikotarpiu aplinkoje cirkuliuoja daugiau virusų. Tačiau dėl to, kad susergame, kalti ne tik jie. Jei atidžiau pažvelgsime į savo gyvenseną, pamatysime, kad žiemą keičiasi ir mūsų įpročiai – mažiau laiko praleidžiame gryname ore, mažiau judame, nesilaikome mitybos ir poilsio režimo. Visa tai sekina organizmą ir sukelia energijos atsargų išeikvojimą. Nepastebimai papuolame į užburtą ligų ir nuovargio ratą – nusilpus organizmui, sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms, todėl sergame, o kovai su ligomis organizmui reikia dar daugiau energijos“, – sako šeimos gydytoja I. Lapūnienė.

Nemažiau svarbi ir emocinė sveikata

Paklausti, kokiais būdais stiprina savo imunitetą, apklausos dalyviai sakė, kad dažniausiai organizmo atsparumą stiprina stengdamiesi sveikiau maitintis ir papildomai vartodami vitaminų bei maisto papildų. Taip, remiantis apklausos rezultatais, elgiasi net 60 proc. jos dalyvių. Kiek daugiau nei pusė (56 proc.) sako, kad stiprindami imunitetą stengiasi daugiau laiko praleisti gryname ore, 45 proc. – subalansuoti darbo ir poilsio režimą, 34 proc. – būti fiziškai aktyvūs, dagiau laiko skirti sportui, o 13 proc. – įvairiai grūdintis.

Vis tik gydytoja pastebi, kad imuniteto stiprinimui svarbu ne tik fizinė sveikata. „Apie judėjimo ir mitybos reikšmę kalbama daug, tačiau labai svarbu ir emocinė žmogaus būklė. Mėgstamas darbas ir laisvalaikio užsiėmimas ar tiesiog bendravimas su maloniais žmonėmis suteikia papildomos energijos“, – sako I. Lapūnienė.

Pasak jos, fizinė veikla taip pat turi teikti džiaugsmo. Jei bėgiojate dėl mados ar kompanijos, o iš tiesų kiekvieną sykį patiriate stresą, gal geriau būtų tiesiog pasivaikščioti gryname ore, o intensyvesnes treniruotes perkelti į baseiną ar sporto salę, pavyzdžiui, tinklinio, o gal net tango treniruotes.

Nėra stebuklingos tabletės

Žmogaus organizmas visus reikiamus vitaminus, mikroelementus ir maistingąsias medžiagas gauna su maistu, todėl jis turi būti įvairus ir kokybiškas. „Deja, nėra tokios tabletės ar mikstūros, kuri stebuklingai sustiprintų imunitetą. Žmogaus įpročiai ir elgsena yra svarbiausias veiksnys, lemiantis imuniteto būklę. Reikia išmokti įsiklausyti į savo organizmą ir jo poreikius“, – pasakoja gydytoja I. Lapūnienė.

Anot gydytojos, dažnas imunitetą bando sustiprinti vartodamas įvairių vitaminų, tačiau jų vartojimas gali būti beprasmis, jei nežinoma, kokių vitaminų iš tikrųjų trūksta organizmui. Jei nuovargis net ir gerai išsimiegojus nepraeina, o peršalimo ligos puola dažniau nei aplinkinius, reikėtų išsitirti, kokių medžiagų organizme iš tikrųjų trūksta.„Šiandien turime galimybę atlikti išsamius vitaminų ir mikroelementų tyrimus. Jei jie parodo tam tikros medžiagos trūkumą, gydytojas gali tikslingai paskirti tinkamą būtent to vitamino, mikroelemento dozę ar jų derinį“, – sako gydytoja.

Išimtis vitaminas D

Vienintelis vitaminas, kurio žiemos periodu labai trūksta faktiškai visiems mūsų platumose gyvenantiems žmonėms, yra vitaminas D. Jo organizmas pasigamina, kai odą veikia ultravioletiniai saulės spinduliai. Deja, žiemą saulės būna mažai, drabužiais nepridengtas tik veidas ir plaštakos, o ir šios kūno vietos dažnai būna išteptos kremais, sulaikančiais UV spindulius.

Vitamino D galime gauti ir su maistu, pavyzdžiui, riebia žuvimi ar kiaušiniais, tačiau tas kiekis nėra pakankamas. „Vitaminas D veikia daug organizmo sistemų, viena iš jų – imuninė. Tyrimai rodo, kad, trūkstant vitamino D, kyla didesnė infekcinių ligų tikimybė, todėl tamsiuoju, šaltuoju metų periodu patartina vartoti vitamino D preparatus. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad vitamino D perdozavimas taip pat gali būti pavojingas sveikatai, todėl labai svarbu, kad dozę paskirtų gydytojas, tyrimais nustatęs tikrąjį poreikį“, – pastebi šeimos gydytoja I. Lapūnienė.

Nuovargis atveria kelią ligoms

Dėl noro visur ir viską suspėti dažnai atsiranda būsena, kai visuomet jautiesi pavargęs. Nepertraukiamas, ramus miegas, darbo ir poilsio režimo nustatymas, streso mažinimas padeda subalansuoti organizmą. Tačiau jei žmogus jau nuo pat ryto jaučiasi pavargęs, reikėtų susirūpinti. Tai gali būti pervargimo, o kartais ir rimtesnių fizinių ar psichikos ligų simptomas.

„Organizmas nuovargiu signalizuoja mums, kad yra problema, kuri nesprendžiama gali sukelti sniego gniūžtės efektą. Nuovargio ir streso kamuojamą žmogų dažniau kamuoja virusinės ir peršalimo ligos“, – sako I. Lapūnienė. Beje, dėl nuovargio kenčia ir vaikai. Jei vaikas dažnai serga virusinėmis ir peršalimo ligomis, verta peržiūrėti jo dienotvarkę, pailginti miego laiką ir sumažinti lankomų būrelių skaičių.

Maisto įtaka imunitetui

Nuo seno kalbama apie įvairius maisto produktus, galinčius padėti sustiprinti imunitetą. Remiantis atliktos apklausos rezultatais, jais pasikliaujama ir šiandien: 64 proc. apklausos dalyvių imunitetą bando stiprinti vartodami daugiau tradiciškai su apsauga nuo peršalimo ligų siejamų produktų: česnako, imbiero, citrusinių vaisių. Kas antras (56 proc.) į savo mitybą įtraukia daugiau šviežių daržovių ir vaisių, 45 proc. – stengiasi vartoti daugiau produktų, kuriuose yra imunitetui svarbaus vitamino D. Ir tik beveik 8 proc. įsitikinę, kad vartojami maisto produktai neturi įtakos imuniteto stiprumui.

„Vien jau tai, kad žmogus išgeria papildomą puodelį arbatos, padeda jam kovoti su peršalimu. Medus ir jo produktai taip pat duoda daug naudos organizmui, žinoma, jei žmogus nėra jiems alergiškas. Tik reikia atsiminti, kad medaus gerosios savybės dingsta karštesniame nei 40 laipsnių vandenyje. Medų geriau valgyti gryną, o karštą arbatą gerti atskirai“, – pataria gydytoja I. Lapūnienė.

Imunitetą stiprinančio vitamino C gausu šviežiose ir raugintose daržovėse bei vaisiuose. Įdomu tai, kad daugiausia vitamino C yra ne citrinose ar kiviuose, bet raudonojoje paprikoje, todėl šią daržovę verta dažniau įtraukti į savo valgiaraštį.Jeigu racione bus daug įvairių daržovių, riebios žuvies, pieno produktų, organizmas sugebės įsisavinti reikiamas medžiagas, o grynas oras, fizinis krūvis ir geros emocijos padės išlikti sveikiems ir energingiems net ir tamsiais žiemos vakarais.

Nauji straipsniai

  • Pramonė ruošiasi COVID-19 vakcinos transportavimui

    Jau kelioms farmacijos kompanijoms paskelbus apie vakcinos nuo COVID-19 viruso sukūrimą, šalys užsisako didžiulius jų kiekius. Lietuvos Vyriausybė yra paskelbusi, kad vakcinų įsigis tiek, kiek pakaktų paskiepyti 70 procentų šalies gyventojų. Pranešama, kad būsimoji vakcina turės būti gabenama ypač žemoje, -70 Celsijaus, temperatūroje, tad reikės spręsti ne tik vakcinavimo, bet ir logistikos...
  • Odos dehidratacija – kaip su ja kovoti?

    Gydytoja Rūta Merkytė dalinasi patarimais apie odos dehidrataciją: „Žmogaus kūną sudaro virš 70% vandens – jis yra būtinas elementas ne tik mūsų gyvybinių funkcijų palaikymui, tačiau ir puikiai savijautai bei gerai odos būklei palaikyti.⁠ Tačiau ar žinojote, jog troškulį pajuntame tik tuomet, kai mūsų organizmas praranda vandens, kuris sudaro 1% kūno svorio? Tuomet kaip yra su mūsų...
  • Lipoatrofija (celiulitas)

    Celiulitas (lipoatrofija) įvardinamas kaip disbalansas tarp lipogenezės (riebalų susidarymo ir kaupimosi) ir lipolizės (riebalų sunaudojimo). Šio proceso (riebalinių ląstelių hipertrofijos) rezultatas – struktūriniai poodinio riebalinio audinio pokyčiai. Tai ne tik estetikos problema, bet ir sveikatos, nes celiulitas byloja apie šlakų susikaupimą, apsunkintą ląstelių aprūpinimą...
  • Kremas Tecnomila, dirbantiems su radijo dažnio prietaisais ir aparatais

    Kremas „Tecnomila“ sukurtas remiantis laboratorijų patirtimi biotechnologijų srityje. Skirtas kūno procedūroms su diatermine įranga/radio dažniu, kurios metu pasiekiama diaterminio ir transderminio perdavimo poveikis. Vis daugiau profesionalių kosmetologų, kineziterapeutų, masažuotojų, estetinės ir fizinės medicinos specialistai radijo dažnio, diatermijos terapijai, procedūroms...
  • Sveikata tarsi derlius

    Dosnusis rudenėlis dalija gamtos dovanas, palepina ne tokiais darganotais orais, kviečia bobų vasara pasidžiaugti miškuose, soduose ar daržuose. Tiek gėrybių visur! Šeimininkės sukasi kaip išmanydamos – toks šaunus šįmet derlius! Juk reikia konservuoti šviežutėlaičius vaisius ar daržoves – taip pilnai atsiskleis visos skoninės savybės ir vitaminų liks daug daugiau. Žodžiu, jei...
  • Pasidarėte burnos higieną? Kaip toliau palaikyti gražią šypseną?

    Nors dantų higiena yra labai svarbi mūsų sveikos burnos rutinos dalis, vis dėlto po jos nereikia vėl apsileisti. Po profesionalios burnos higienos yra tam tikros indikacijos, kurių reikėtų laikytis norint išlaikyti gražią šypseną kaip įmanoma ilgiau. Po profesionalios burnos higienos Dieną, kai buvo atlikta burnos higiena, rekomenduojama nevalgyti ir negerti dažančių produktų,...
  • Kaip atsikratyti šlapimo nelaikymo

    Nemažą dalį gimdžiusių moterų, ypač auginančių kelis vaikučius, tarp kurių nedidelis amžiaus skirtumas, vargina itin nemaloni bėda – šlapimo nelaikymas. Tai vienas po kito sekusių nėštumų ir gimdymų pasekmė. Nors šlapimo nelaikymas nėra sveikatai grėsminga būklė, ji turi milžinišką įtaką moters gyvenimo kokybei. Kas yra šlapimo nelaikymas? Ir kokios šios bėdos priežastys? Tai...
  • Ar įmanoma efektyviai atjauninti odą be skausmo?

    Šiandieninės pažangiausios technologijos, naudojamos medicinoje ir dermatologijoje, nesiliauja džiuginti rezultatais: tai, kas seniau galėjo būti atlikta tik sudėtingų chirurginių procedūrų pagalba, šiandien saugiai ir paprastai gali būti pasiekiama vos per valandą ar dvi. Viena reikšmingiausių technologijų, iš esmės pakeitusi grožio pasaulį tai – lazeriai. Šiandieninės grožio...
  • Kas yra dailės terapija?

    Dailės terapija– viena iš meno terapijos krypčių, apimanti dailės ir psichologijos, psichoterapijos žinias. Tai būdas reikšti savo mintis, jausmus ir potyrius piešiant, tapant, lipdant ar naudojant kitas meninės raiškos priemones su tikslu atrasti sveikesnį, priimtinesnį žmogui gyvenimo būdą. Dailės terapijos procesui vadovauja dailės terapijos specialistas padedantis žmogui įsijungti...
  • Trichotest - genetinis tyrimas plaukų slinkimui gydyti

    TrichoTest - vienintelis Lietuvoje genetinis testas inividualiam plaukų slinkimui gydyti ​Plaukų slinkimas, kitaip dar vadinamas, alopecija išties vargina daugybę žmonių. Tai progresyvi būsena, kuri pasižymi skirtingomis atsiradimo priežastimis bei formomis. Nors iš pradžių plaukų slinkimas gali pasirodyti nedidelė problema, tai reikėtų spręsti nedelsiant, kadangi negydant, alopecija...
  • Apsunkintas kvėpavimas pro nosį

    Apsunkintas kvėpavimas pro nosį – vienas dažniausių nusiskundimų, dėl kurių kreipiamasi į gydytoją otorinolaringologą. Tai sutrikimas, galintis ženkliai pabloginti gyvenimo kokybę, o jo priežastys – įvairios: infekcinės ir neinfekcinės kilmės nosies gleivinės pakitimai, pertvaros iškrypimai, nosies kriauklių hipertrofija, vožtuvų patologija, gerybiniai ar piktybiniai dariniai ir...
  • 10 faktų, kurių nežinojote apie nugaros skausmus

    1.Beveik visi kažkada patyrėme nugaros skausmų. Tai dalis mūsų gyvenimo kaip nuliūsti ar pavargti po sunkios darbo dienos, ar tiesiog peršalti. Neretai ūmūs nugaros skausmai išgąsdina, tačiau dažnai jie praeina taip pat greitai, kaip ir atsirado. Jie nereikalauja specialisto apžiūros ar didesnio dėmesio. Kaip astma, migrena ar emocinė sveikata – vieną dieną pablogėjo, kitą dingo. Visi...
  • Kiek tikslūs nėštumo testai atlikimui namuose?

    Namų nėštumo testai yra tikslūs, jei tinkamai vykdote instrukcijas. Teigiamas testo rezultatas beveik neabejotinai yra teisingas. Tačiau neigiamas testo rezultatas yra mažiau patikimas. Rezultatas gali būti nepatikimas, jei: atliekant testą tinkamai nesilaikote instrukcijų; testą atliekate per anksti; kai kurie vaistai taip pat gali turėti įtakos rezultatams. Testo...
  • PRP procedūra – išsigelbėjimas silpniems, slenkantiems plaukams

    Kas yra PRP procedūra? PRP procedūra plaukams yra trombocitais turtingos plazmos injekcija į galvos odą (ang. platelet-rich plasma). PRP terapija atrasta 1980 m. ir pradėta naudoti pažeistų sausgyslių, raiščių, raumenų gijimo skatinimui. Manoma, jog trombocitų augimo faktoriai skatina regeneraciją, plauko folikulų augimą ir atsinaujinimą. Vis dar atliekama daugybė klinikinių tyrimų, tačiau...
  • Dantų protezavimas: kaip prižiūrėti dantis po dantų atkūrimo

    Klinikos „Dantų harmonija“ specialistai atsako į dažnai užduodamus pacientų klausimus apie dantų protezavimą. Kada atliekamas dantų protezavimas? Dantų protezavimas atliekamas tada, kai dantys yra pažeisti ar praradę estetinį vaizdą. Procedūra sklandi ir neskausminga, o patys protezai beveik nesiskiria nuo natūralių dantų. Taip pašalinamas diskomforto jausmas, žmogus vėl gali...