Pagal temą

Grožis ir sveikatingumasGrožio salonų, SPA įrangaGrožis ir sveikataOdos grožis ir sveikataKosmetikaSPA paslaugosSportas ir sveikataSveikas maistasKita su medicina susijusi veiklaFondai, organizacijosMokslo, mokymo įstaigosMama ir vaikasMedicininiai tyrimaiDiagnostikaMedicininiai tyrimaiMedicinos įranga, medžiagosDezinfekcijos priemonės ir įrangaHigiena ir sveikataKlausa, otorinolaringologijaČiužiniaiApranga ir avalynė medikamsMedicinos įranga ir priemonėsNeįgaliųjų, reabilitacinė, slaugos įrangaOdontologijos įranga ir medžiagosAkiniai, lęšiaiOdontologijaDantų implantacija, protezavimasDantų protezų gamybaOdontologijos įranga ir medžiagosOdontologijaOrtodontijaVaikų odontologijaOptika, akių gydytojaiAkių sveikataAkiniai, lęšiaiPrivačios gydymo įstaigosPodologijaMoters sveikataAlergijaAusų, nosies, gerklės ligosChirurgijaDantų implantacija, protezavimasDantų protezų gamybaDermatovenerologijaOdos grožis ir sveikataSveika mitybaEndokrinologiaEstetinė medicinaVirškinimo ligosGenetikai, konsultacijos ir tyrimaiGeriatrai, gerontologaiUžkrečiamosios ligos, profilaktikaDiagnostikaŠirdies ligosKosmetinė dermatologijaKraujagyslių chirurgijaLazerinė medicinaLogopedaiMoters sveikataManualinė terapija, osteopataiMasažaiMedicininiai tyrimaiApie sveikatąNeurologijaNeurochirurgijaOdontologijaAkių sveikataOnkologijaOrtopedijaPlastinė chirurgijaAktualijosProktologijaProfilaktiniai sveikatos patikrinimaiPsichologijaPlaučių ligosReumatologijaReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSkiepaiSlauga, ligonių priežiūraŠeimos gydytojaiPriklausomybių gydymasVyro sveikataVaikų sveikataVaikų odontologijaVidaus ligų gydytojai, terapeutaiVaistinės, farmacijos įmonėsMaisto papildai, vitaminaiVaistai, farmacijaVaistažolės - sveikatai iš gamtosVaistai, farmacijaViešosios gydymo įstaigosAmbulatorijos, medicinos punktaiSlauga ir globaGreitoji medicinos pagalbaLigonių kasosLigoninės, klinikosPoliklinikos, pirminės sveikatos priežiūros centraiReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSlauga, ligonių priežiūraSocialinės paslaugos

Šeimos gydytoja paaiškina, kodėl imuniteto stiprinimui ne visada gelbsti vitaminai

2020 m. vasario 20 d.
Vitaminas D

Bendras silpnumas, padidėjęs nuovargis ir sumažėjęs organizmo atsparumas – tai vieni dažniausiai šeimos gydytojų girdimų nusiskundimų baigiantis žiemai. Apie tai, kodėl artėjant pavasariui susilpnėja mūsų imunitetas, kaip žmonės jį stiprina ir kodėl vitaminų preparatai ne visada yra geriausias sprendimas, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Inga Lapūniene.

Susilpnėjusiu imunitetu skundžiasi kas antras

Remiantis š. m. vasario pradžioje Medicinos diagnostikos ir gydymo centro socialiniuose tinkluose atkliktos apklausos rezultatais, kas antras (52 proc.) apklausos dalyvis teigia, jog baigiantis žiemai ir artėjant pavasariui iš tiesų jaučia imuniteto susilpnėjimą ir sumažėjusį atsparumą peršalimo ligoms. Ne gana to, kiek daugiau nei kas 10 (12 proc.) sako, kad šiuo metų laiku jomis taip pat serga kur kas dažniau nei sezono pradžioje.

Pasak šeimos gydytojos I. Lapūnienės, dėl to kalti ne tik virusai. „Šaltuoju metų laikotarpiu aplinkoje cirkuliuoja daugiau virusų. Tačiau dėl to, kad susergame, kalti ne tik jie. Jei atidžiau pažvelgsime į savo gyvenseną, pamatysime, kad žiemą keičiasi ir mūsų įpročiai – mažiau laiko praleidžiame gryname ore, mažiau judame, nesilaikome mitybos ir poilsio režimo. Visa tai sekina organizmą ir sukelia energijos atsargų išeikvojimą. Nepastebimai papuolame į užburtą ligų ir nuovargio ratą – nusilpus organizmui, sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms, todėl sergame, o kovai su ligomis organizmui reikia dar daugiau energijos“, – sako šeimos gydytoja I. Lapūnienė.

Nemažiau svarbi ir emocinė sveikata

Paklausti, kokiais būdais stiprina savo imunitetą, apklausos dalyviai sakė, kad dažniausiai organizmo atsparumą stiprina stengdamiesi sveikiau maitintis ir papildomai vartodami vitaminų bei maisto papildų. Taip, remiantis apklausos rezultatais, elgiasi net 60 proc. jos dalyvių. Kiek daugiau nei pusė (56 proc.) sako, kad stiprindami imunitetą stengiasi daugiau laiko praleisti gryname ore, 45 proc. – subalansuoti darbo ir poilsio režimą, 34 proc. – būti fiziškai aktyvūs, dagiau laiko skirti sportui, o 13 proc. – įvairiai grūdintis.

Vis tik gydytoja pastebi, kad imuniteto stiprinimui svarbu ne tik fizinė sveikata. „Apie judėjimo ir mitybos reikšmę kalbama daug, tačiau labai svarbu ir emocinė žmogaus būklė. Mėgstamas darbas ir laisvalaikio užsiėmimas ar tiesiog bendravimas su maloniais žmonėmis suteikia papildomos energijos“, – sako I. Lapūnienė.

Pasak jos, fizinė veikla taip pat turi teikti džiaugsmo. Jei bėgiojate dėl mados ar kompanijos, o iš tiesų kiekvieną sykį patiriate stresą, gal geriau būtų tiesiog pasivaikščioti gryname ore, o intensyvesnes treniruotes perkelti į baseiną ar sporto salę, pavyzdžiui, tinklinio, o gal net tango treniruotes.

Nėra stebuklingos tabletės

Žmogaus organizmas visus reikiamus vitaminus, mikroelementus ir maistingąsias medžiagas gauna su maistu, todėl jis turi būti įvairus ir kokybiškas. „Deja, nėra tokios tabletės ar mikstūros, kuri stebuklingai sustiprintų imunitetą. Žmogaus įpročiai ir elgsena yra svarbiausias veiksnys, lemiantis imuniteto būklę. Reikia išmokti įsiklausyti į savo organizmą ir jo poreikius“, – pasakoja gydytoja I. Lapūnienė.

Anot gydytojos, dažnas imunitetą bando sustiprinti vartodamas įvairių vitaminų, tačiau jų vartojimas gali būti beprasmis, jei nežinoma, kokių vitaminų iš tikrųjų trūksta organizmui. Jei nuovargis net ir gerai išsimiegojus nepraeina, o peršalimo ligos puola dažniau nei aplinkinius, reikėtų išsitirti, kokių medžiagų organizme iš tikrųjų trūksta.„Šiandien turime galimybę atlikti išsamius vitaminų ir mikroelementų tyrimus. Jei jie parodo tam tikros medžiagos trūkumą, gydytojas gali tikslingai paskirti tinkamą būtent to vitamino, mikroelemento dozę ar jų derinį“, – sako gydytoja.

Išimtis vitaminas D

Vienintelis vitaminas, kurio žiemos periodu labai trūksta faktiškai visiems mūsų platumose gyvenantiems žmonėms, yra vitaminas D. Jo organizmas pasigamina, kai odą veikia ultravioletiniai saulės spinduliai. Deja, žiemą saulės būna mažai, drabužiais nepridengtas tik veidas ir plaštakos, o ir šios kūno vietos dažnai būna išteptos kremais, sulaikančiais UV spindulius.

Vitamino D galime gauti ir su maistu, pavyzdžiui, riebia žuvimi ar kiaušiniais, tačiau tas kiekis nėra pakankamas. „Vitaminas D veikia daug organizmo sistemų, viena iš jų – imuninė. Tyrimai rodo, kad, trūkstant vitamino D, kyla didesnė infekcinių ligų tikimybė, todėl tamsiuoju, šaltuoju metų periodu patartina vartoti vitamino D preparatus. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad vitamino D perdozavimas taip pat gali būti pavojingas sveikatai, todėl labai svarbu, kad dozę paskirtų gydytojas, tyrimais nustatęs tikrąjį poreikį“, – pastebi šeimos gydytoja I. Lapūnienė.

Nuovargis atveria kelią ligoms

Dėl noro visur ir viską suspėti dažnai atsiranda būsena, kai visuomet jautiesi pavargęs. Nepertraukiamas, ramus miegas, darbo ir poilsio režimo nustatymas, streso mažinimas padeda subalansuoti organizmą. Tačiau jei žmogus jau nuo pat ryto jaučiasi pavargęs, reikėtų susirūpinti. Tai gali būti pervargimo, o kartais ir rimtesnių fizinių ar psichikos ligų simptomas.

„Organizmas nuovargiu signalizuoja mums, kad yra problema, kuri nesprendžiama gali sukelti sniego gniūžtės efektą. Nuovargio ir streso kamuojamą žmogų dažniau kamuoja virusinės ir peršalimo ligos“, – sako I. Lapūnienė. Beje, dėl nuovargio kenčia ir vaikai. Jei vaikas dažnai serga virusinėmis ir peršalimo ligomis, verta peržiūrėti jo dienotvarkę, pailginti miego laiką ir sumažinti lankomų būrelių skaičių.

Maisto įtaka imunitetui

Nuo seno kalbama apie įvairius maisto produktus, galinčius padėti sustiprinti imunitetą. Remiantis atliktos apklausos rezultatais, jais pasikliaujama ir šiandien: 64 proc. apklausos dalyvių imunitetą bando stiprinti vartodami daugiau tradiciškai su apsauga nuo peršalimo ligų siejamų produktų: česnako, imbiero, citrusinių vaisių. Kas antras (56 proc.) į savo mitybą įtraukia daugiau šviežių daržovių ir vaisių, 45 proc. – stengiasi vartoti daugiau produktų, kuriuose yra imunitetui svarbaus vitamino D. Ir tik beveik 8 proc. įsitikinę, kad vartojami maisto produktai neturi įtakos imuniteto stiprumui.

„Vien jau tai, kad žmogus išgeria papildomą puodelį arbatos, padeda jam kovoti su peršalimu. Medus ir jo produktai taip pat duoda daug naudos organizmui, žinoma, jei žmogus nėra jiems alergiškas. Tik reikia atsiminti, kad medaus gerosios savybės dingsta karštesniame nei 40 laipsnių vandenyje. Medų geriau valgyti gryną, o karštą arbatą gerti atskirai“, – pataria gydytoja I. Lapūnienė.

Imunitetą stiprinančio vitamino C gausu šviežiose ir raugintose daržovėse bei vaisiuose. Įdomu tai, kad daugiausia vitamino C yra ne citrinose ar kiviuose, bet raudonojoje paprikoje, todėl šią daržovę verta dažniau įtraukti į savo valgiaraštį.Jeigu racione bus daug įvairių daržovių, riebios žuvies, pieno produktų, organizmas sugebės įsisavinti reikiamas medžiagas, o grynas oras, fizinis krūvis ir geros emocijos padės išlikti sveikiems ir energingiems net ir tamsiais žiemos vakarais.

Šeimos gydytoja paaiškina, kodėl imuniteto stiprinimui ne visada gelbsti vitaminai

Bendras silpnumas, padidėjęs nuovargis ir sumažėjęs organizmo atsparumas – tai vieni dažniausiai šeimos gydytojų girdimų nusiskundimų baigiantis žiemai. Apie tai, kodėl artėjant pavasariui susilpnėja mūsų imunitetas, kaip žmonės jį stiprina ir kodėl vitaminų preparatai ne visada yra geriausias sprendimas, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Inga Lapūniene.

Susilpnėjusiu imunitetu skundžiasi kas antras

Remiantis š. m. vasario pradžioje Medicinos diagnostikos ir gydymo centro socialiniuose tinkluose atkliktos apklausos rezultatais, kas antras (52 proc.) apklausos dalyvis teigia, jog baigiantis žiemai ir artėjant pavasariui iš tiesų jaučia imuniteto susilpnėjimą ir sumažėjusį atsparumą peršalimo ligoms. Ne gana to, kiek daugiau nei kas 10 (12 proc.) sako, kad šiuo metų laiku jomis taip pat serga kur kas dažniau nei sezono pradžioje.

Pasak šeimos gydytojos I. Lapūnienės, dėl to kalti ne tik virusai. „Šaltuoju metų laikotarpiu aplinkoje cirkuliuoja daugiau virusų. Tačiau dėl to, kad susergame, kalti ne tik jie. Jei atidžiau pažvelgsime į savo gyvenseną, pamatysime, kad žiemą keičiasi ir mūsų įpročiai – mažiau laiko praleidžiame gryname ore, mažiau judame, nesilaikome mitybos ir poilsio režimo. Visa tai sekina organizmą ir sukelia energijos atsargų išeikvojimą. Nepastebimai papuolame į užburtą ligų ir nuovargio ratą – nusilpus organizmui, sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms, todėl sergame, o kovai su ligomis organizmui reikia dar daugiau energijos“, – sako šeimos gydytoja I. Lapūnienė.

Nemažiau svarbi ir emocinė sveikata

Paklausti, kokiais būdais stiprina savo imunitetą, apklausos dalyviai sakė, kad dažniausiai organizmo atsparumą stiprina stengdamiesi sveikiau maitintis ir papildomai vartodami vitaminų bei maisto papildų. Taip, remiantis apklausos rezultatais, elgiasi net 60 proc. jos dalyvių. Kiek daugiau nei pusė (56 proc.) sako, kad stiprindami imunitetą stengiasi daugiau laiko praleisti gryname ore, 45 proc. – subalansuoti darbo ir poilsio režimą, 34 proc. – būti fiziškai aktyvūs, dagiau laiko skirti sportui, o 13 proc. – įvairiai grūdintis.

Vis tik gydytoja pastebi, kad imuniteto stiprinimui svarbu ne tik fizinė sveikata. „Apie judėjimo ir mitybos reikšmę kalbama daug, tačiau labai svarbu ir emocinė žmogaus būklė. Mėgstamas darbas ir laisvalaikio užsiėmimas ar tiesiog bendravimas su maloniais žmonėmis suteikia papildomos energijos“, – sako I. Lapūnienė.

Pasak jos, fizinė veikla taip pat turi teikti džiaugsmo. Jei bėgiojate dėl mados ar kompanijos, o iš tiesų kiekvieną sykį patiriate stresą, gal geriau būtų tiesiog pasivaikščioti gryname ore, o intensyvesnes treniruotes perkelti į baseiną ar sporto salę, pavyzdžiui, tinklinio, o gal net tango treniruotes.

Nėra stebuklingos tabletės

Žmogaus organizmas visus reikiamus vitaminus, mikroelementus ir maistingąsias medžiagas gauna su maistu, todėl jis turi būti įvairus ir kokybiškas. „Deja, nėra tokios tabletės ar mikstūros, kuri stebuklingai sustiprintų imunitetą. Žmogaus įpročiai ir elgsena yra svarbiausias veiksnys, lemiantis imuniteto būklę. Reikia išmokti įsiklausyti į savo organizmą ir jo poreikius“, – pasakoja gydytoja I. Lapūnienė.

Anot gydytojos, dažnas imunitetą bando sustiprinti vartodamas įvairių vitaminų, tačiau jų vartojimas gali būti beprasmis, jei nežinoma, kokių vitaminų iš tikrųjų trūksta organizmui. Jei nuovargis net ir gerai išsimiegojus nepraeina, o peršalimo ligos puola dažniau nei aplinkinius, reikėtų išsitirti, kokių medžiagų organizme iš tikrųjų trūksta.„Šiandien turime galimybę atlikti išsamius vitaminų ir mikroelementų tyrimus. Jei jie parodo tam tikros medžiagos trūkumą, gydytojas gali tikslingai paskirti tinkamą būtent to vitamino, mikroelemento dozę ar jų derinį“, – sako gydytoja.

Išimtis vitaminas D

Vienintelis vitaminas, kurio žiemos periodu labai trūksta faktiškai visiems mūsų platumose gyvenantiems žmonėms, yra vitaminas D. Jo organizmas pasigamina, kai odą veikia ultravioletiniai saulės spinduliai. Deja, žiemą saulės būna mažai, drabužiais nepridengtas tik veidas ir plaštakos, o ir šios kūno vietos dažnai būna išteptos kremais, sulaikančiais UV spindulius.

Vitamino D galime gauti ir su maistu, pavyzdžiui, riebia žuvimi ar kiaušiniais, tačiau tas kiekis nėra pakankamas. „Vitaminas D veikia daug organizmo sistemų, viena iš jų – imuninė. Tyrimai rodo, kad, trūkstant vitamino D, kyla didesnė infekcinių ligų tikimybė, todėl tamsiuoju, šaltuoju metų periodu patartina vartoti vitamino D preparatus. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad vitamino D perdozavimas taip pat gali būti pavojingas sveikatai, todėl labai svarbu, kad dozę paskirtų gydytojas, tyrimais nustatęs tikrąjį poreikį“, – pastebi šeimos gydytoja I. Lapūnienė.

Nuovargis atveria kelią ligoms

Dėl noro visur ir viską suspėti dažnai atsiranda būsena, kai visuomet jautiesi pavargęs. Nepertraukiamas, ramus miegas, darbo ir poilsio režimo nustatymas, streso mažinimas padeda subalansuoti organizmą. Tačiau jei žmogus jau nuo pat ryto jaučiasi pavargęs, reikėtų susirūpinti. Tai gali būti pervargimo, o kartais ir rimtesnių fizinių ar psichikos ligų simptomas.

„Organizmas nuovargiu signalizuoja mums, kad yra problema, kuri nesprendžiama gali sukelti sniego gniūžtės efektą. Nuovargio ir streso kamuojamą žmogų dažniau kamuoja virusinės ir peršalimo ligos“, – sako I. Lapūnienė. Beje, dėl nuovargio kenčia ir vaikai. Jei vaikas dažnai serga virusinėmis ir peršalimo ligomis, verta peržiūrėti jo dienotvarkę, pailginti miego laiką ir sumažinti lankomų būrelių skaičių.

Maisto įtaka imunitetui

Nuo seno kalbama apie įvairius maisto produktus, galinčius padėti sustiprinti imunitetą. Remiantis atliktos apklausos rezultatais, jais pasikliaujama ir šiandien: 64 proc. apklausos dalyvių imunitetą bando stiprinti vartodami daugiau tradiciškai su apsauga nuo peršalimo ligų siejamų produktų: česnako, imbiero, citrusinių vaisių. Kas antras (56 proc.) į savo mitybą įtraukia daugiau šviežių daržovių ir vaisių, 45 proc. – stengiasi vartoti daugiau produktų, kuriuose yra imunitetui svarbaus vitamino D. Ir tik beveik 8 proc. įsitikinę, kad vartojami maisto produktai neturi įtakos imuniteto stiprumui.

„Vien jau tai, kad žmogus išgeria papildomą puodelį arbatos, padeda jam kovoti su peršalimu. Medus ir jo produktai taip pat duoda daug naudos organizmui, žinoma, jei žmogus nėra jiems alergiškas. Tik reikia atsiminti, kad medaus gerosios savybės dingsta karštesniame nei 40 laipsnių vandenyje. Medų geriau valgyti gryną, o karštą arbatą gerti atskirai“, – pataria gydytoja I. Lapūnienė.

Imunitetą stiprinančio vitamino C gausu šviežiose ir raugintose daržovėse bei vaisiuose. Įdomu tai, kad daugiausia vitamino C yra ne citrinose ar kiviuose, bet raudonojoje paprikoje, todėl šią daržovę verta dažniau įtraukti į savo valgiaraštį.Jeigu racione bus daug įvairių daržovių, riebios žuvies, pieno produktų, organizmas sugebės įsisavinti reikiamas medžiagas, o grynas oras, fizinis krūvis ir geros emocijos padės išlikti sveikiems ir energingiems net ir tamsiais žiemos vakarais.

Nauji straipsniai

  • Rekomendacijos COVID-19 sukelto streso valdymui

    COVID-19 protrūkio sukeltas stresas COVID-19 arba korona viruso sukelta pandemija gali paveikti kiekvieną iš mūsų, sukeldama nerimą ir sukurdama daugiau streso mūsų kasdienybėje. Nerimauti galime tiek dėl savo ar artimųjų sveikatos ir tikimybės užsikrėsti, tiek dėl socialinių ir ekonominių pasekmių, kurias sukels pandemija. Kadangi nežinomybėje jaučiamės negalintys planuoti ir...
  • Odoje atsispindi organizmo rūgštingumas

    "Ko toks rūgštus tavo veidas?" Esatę girdėję tokį posakį savo adresu? Leiskite atspėsiu, tuo metu išgyvenote ne pačius geriausius savo laikus - stresavote. Kad stresas kenkia žinome visi, bet taip pat žinome, kad jis ir padeda. Apie tai išsamiai ir aiškiai pasakoja Laura Rimkutė (https://www.rimkute.lt/). Stresas - juk tai pagrindinė varomoji jėga iš tos vietos, kurioje dabar...
  • Šlapimo nelaikymas. Kuo gali padėti reabilitacijos priemonės?

    LSMUL Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė Lina Bykovienė daugiau nei dešimtmetį domisi šlapinimosi sutrikimais ir būdais padėti šiuos sutrikimus turintiems žmonėms. Prieš du metus ji apgynė disertaciją apie reabilitacijos priemonių efektyvumą moterims, sergančioms dirgliąja šlapimo pūsle. Specialistė sako, kad...
  • Gravitacija kosmetologijos kabinete

    Į kosmetologijos kabinetą nevisuomet keliai atveda dėl neišsprendžiamų ir kankinamų odos problemų. Atvykstama tiesiog pasilepinti, atsipalaiduoti, pasimėgauti bei pailsėti. Imperatoriškas KOBIDO masažas, limfodrenažas bei klasikinis veido masažas puikiausiai bei efektyviausiai pasitarnauja šiuo atveju, kadangi nereikalauja ilgo laiko tarpo (atraumatinis veido valymas gali užtrūkti apie...
  • Visa informacija apie koronavirusą – vienoje vietoje

    Nuo šiol visą oficialią informaciją apie koronavirusą (COVID-19) ir karantiną, taip pat nurodymus ir rekomendacijas visiems gyvenimo atvejams galima rasti interneto svetainėje www.koronastop.lt. Tai vienintelis pagrindinis interneto adresas, kurį reikia įsiminti, kad nebūtumėte suklaidinti melagingų naujienų skleidėjų ar internetinių sukčių. „Labai svarbu visiems suprasti, kad...
  • Kaip prižiūrėti dantis ir dantenas?

    Dantų ėduonis yra infekcinė liga, kurią sukelia burnoje esančios bakterijos. „Pikčiausia“ iš jų – Streptococcus mutants. Valgant į burną patekusius angliavandenius burnos bakterijos suskaido iki rūgščių, kurios ir pažeidžia danties audinius. Bakterijos gali sukelti ne tik ėduonį, bet ir dantenų susirgimus. Kad dantys negestų: Stenkitės kuo rečiau...
  • Odos paruošimas injekcijoms taikant limfodrenažą

    Jau minėjus esu, jog turiu nestandartinius darbo protokolus - pradžioje anamnezė, poto veido odos analizė, tuomet limfodrenažas ir tik tada prasideda procedūra. Viskas prasidėjo nuo 17 amžiuje italų gydytojo Gasparo Aseli (Gaspare Aselli), kuris audiniuose atrado tinklą, kuris pašalina nereikalingas medžiagas iš organizmo. Po kurio laiko, šios žinios buvo panaudotos masažo technikos...
  • Pauzė moters ritme

    Menopauzė apibrėžiama kaip menstruacinio periodo pabaiga. Procesas dažniausiai prasideda apie 45-50 gyvenimo metus, kai kiaušidės ima mažiau gaminti moteriškųjų hormonų - estrogenų. Pasireiškia šie simptomai: karščio pylimas; naktinis prakaitavimas; nemiga; makšties sausumas; koncentracijos stoka; antsvoris; depresija. Svarbu pastebėti, jog estrogenas...
  • Imuno TF papildai - imuniteto pergalė kovojant su virusais

    Žmogaus imuninė sistemą sudaryta iš specializuotų ląstelių, audinių bei molekulių, kurios yra kaip imuninio atsako tarpininkai ir skatina tiek atsparumą infekcijoms, tiek gina nuo audinių pažeidimo. Šia prasme imuninė sistema apsaugo kūną nuo: išorinių grėsmių , tokių kaip bakterijos, virusai, grybeliai ir kt. ir vidinių grėsmių- ląstelių mutacijų, kurios gali iššaukti vėžinius susirgimus....
  • Mėginius dėl koronaviruso infekcijos pradeda tirti ir privačios laboratorijos

    Koronavirusinei infekcijai (COVID-19) nustatyti reikalingi tyrimai nuo šiandien atliekami ir privačioje, Klaipėdoje veikiančios bendrovės „Medicina practica“ laboratorijoje. Dar viena įmonė – „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ – baigia ruoštis startui ir jau rytoj taip pat pradės vykdyti tyrimus. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros...
  • Chlorofilas – žaliasis augalų kraujas

    Apie labai reikalingas ir naudingas žmogaus organizmui chlorofilo savybes jau žinoma nuo senųjų civilizacijų klestėjimo laikų. Antikos graikai perdirbdavo žalius augalų lapus ir gauta substancija gydydavo žaizdas ir sumušimus, vartojo, kaip priemonę, lengvinančią kvėpavimą, naikinančią blogą kūno kvapą, taip pat esant virškinimo sutrikimams, nusilpus fiziškai. Šiandien moksliškai įrodyta,...
  • Kaip bendrauti su žmogumi, turinčiu klausos sutrikimą

    Deja, bet šiuo metu OPERA klausos centro pagalba žmonėms su sutrikusia klausa yra labai ribota. Savitarpio supratimas ir pagalba yra labai svarbi, tad atkreipiame dėmesį, kaip namuose reiktų bendrauti su neprigirdinčiais artimaisiais. Patarsime, ką reiktų daryti, kad pokalbis su neprigirdinčiu kolega ar artimu žmogumi būtų lengvas ir efektyvus abiem pusėms. Atminkite, kad žmogus su...
  • Seksologas: intymumas neturi būti gėda

    Kalbiname seksologą ir psichologą daktarą Gediminą Navaitį, kuris yra parašęs daugiau nei 30 knygų ir yra buvęs Seimo nariu. Papasakokite savo sąryšį su seksologija, ir kas jus pastumėjo gyvenime susidomėti šiuo mokslu, kaip toliau dėstėsi jūsų profesinis gyvenimas. Prof. Dr. Navaitis: Jūsų dėka galiu prisiminti savo profesinę praeitį ir pasakyti, kad virš 30 metų konsultuoju šeimas, kurios...
  • Kaip padėti savo vaikui išmokti mokytis?

    Vaikų akademinius gebėjimus ir potencialą paprastai esame įpratę vertinti pažymiais. Kai jie geri, kalbame apie mokinio perspektyvumą, kai prasti – bandome taisyti padėtį papildomomis darbo valandomis. Tačiau toks požiūris dažniausiai būna pernelyg siauras. Akademiniai rezultatai neturėtų būti painiojami su vaiko intelekto koeficientu t.y. gabumu. Daugeliu atvejų mokiniui visų pirma...
  • Daugėja psichologinės pagalbos galimybių visuomenei ir medikams

    Koronaviruso infekcijos (COVID-19) pandemijos metu prieinamą ir konfidencialią psichologinę pagalbą visuomenei aktyviau teiks psichikos sveikatos centrų psichologai ir emocinės paramos linijos. Taip pat startuoja medikams skirta savanoriška psichologinės pagalbos iniciatyva. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu,...