Pagal temą

Аптеки, фармацевтические предприятияАптекиЛекарственные травыМедикаменты, медицинские материалыПищевые добавки, витаминыДругая связанная с медициной деятельностьНаучные и учебные заведенияСредства массовой информацииФонды и организацииКрасота и оздоровлениеOборудование для салонов красоты и СПА салоновSPA центрыЗдоровая пищаКосметологияКосметикаСпортивные клубы, оздоровительные центрыМедицинские исследованияИнструментальные исследованияМедицинские исследования, лабораторииМедицинское оборудование, материалыМедицинская одежда и обувьМедицинское и другое оборудование, инструменты, средстваОптикаСлуховые аппаратыСтоматологическое оборудование, материалыТовары гигиеныОбщественные лечебные учрежденияБольничные кассы, службыДома приютаМедицина болиПоликлиники, центры первичного ухода за здоровьемСанатории, реабилитационные центрыСлужба экстренной медицинской помощиУход и присмотр за больнымиЦентры социальных службОдонтологияВрачи-ортодонтыДетские одонтологиИзготовление зубных протезовИмплантация зубов, имплантыОдонтологиСтоматологическое оборудование, материалыОптика, окулистыОптикаОфтальмологи, глазные врачиЧастные лечебные заведенияАкушеры, гинекологиАллергологи, иммунологиВрачи по детским болезням, педиатрыВрачи терапевтыВрачи уха, горла и носаГастроэнтерологиГенетикиДерматовенерологиДерматологиДетские одонтологиДиализДиетологиЕстественная медицинаИзготовление зубных протезовИмплантация зубов, имплантыИнструментальные исследованияИнфектологиКардиологиКосметическая дерматологияЛазерная хирургияЛогопедыМаммологиМануальная терапия, остеопатыМассажи, кинезитерапия, физиотерапияМедицинские исследования, лабораторииМедицина болиНеврологиНейрохирургиОдонтологиОнкологиОртопеды, травматологиОфтальмологи, глазные врачиПластическая и реконструкционная хирургияпрививкиПроктологиПрофилактические проверки здоровьяПсихологи, психиатры, психотерапевтыПульмонологиСанатории, реабилитационные центрыСемейные врачиСосудистые хирургиТоксикологи, наркологиУрологи, андрологи, нефрологиУход и присмотр за больнымиХирургиЧастные лечебные центрыЭндокринологиЭстетическая медицина

1000 km piligrimų kelią „Camino de Santiago“ įveikęs lietuvis: prireikė daug pastangų ir pasiruošimo

11 января 2019 г.

Einant ilgus atstumus aš ne tik bandau atsiriboti nuo rūpesčių, bet ir sportuoju bei tvirtinu savo kūną“, – sako 1000 kilometrų piligrimų kelią „Camino de Santiago“ įveikęs lietuvis Naurimas Zaveckas. Pasakodamas savo kelionės istoriją vyras atskleidžia, kad fizinis pasirengimas žygiui užtruko daugiau nei pusę metų, o pasirinkta kokybiška vaikščiojimo įranga leido įveikti ilgus kilometrus.

– Papasakokite, kas yra „Camino de Santiago“ kelias ir iš kur apie jį sužinojote?

– Prisimenu, kad prieš porą metų aš visai nemėgau vaikščiojimo, o mano žmona jau kurį laiką rungtyniavo su draugėmis, kuri daugiau nueis, naudojo specialias telefono programėles žingsniams skaičiuoti. Į šią jos veiklą žiūrėjau labai skeptiškai, maniau, kad žmonės neturi ką veikti ir švaisto savo laiką. Viskas apsivertė lygiai prieš metus, kai Kūčių vakarą su broliu nusprendėme iki draugų keliauti pėsčiomis, kol mūsų šeimos baigs ruoštis. Oras buvo geras, kaip ir mūsų nuotaikos, todėl 6 kilometrų kelionė visiškai neprailgo.

Po šio nuotykio brolis užsiminė, kad žada ir toliau treniruotis vaikščiojant bei papasakojo man, kad yra piligrimų kelias Ispanijoje – „Camino de Santiago“. Šį kelią sudaro 1000 kilometrų. Tada man šie skaičiai buvo nesuvokiamai milžiniški, atrodė, kad į Maskvą reikės nueiti. Bet jau tada pajutau, kad man reikia ten dalyvauti.

– Kaip minėjote, toks atstumas atrodo neįmanomas, ypač nedaug vaikščiojančiam žmogui. Kas privertė persigalvoti ir kaip pamilote ėjimą?

– Nuo to vakaro aš į darbą pradėjau vaikščioti pėsčiomis. Pasirodo, nėra čia nieko sunkaus – atsikeli anksčiau ir per porą valandų nueini. Žinoma, kolegos į mane žiūrėjo kreivai. Visi galvojo, kad man vidurinio amžiaus krizė (juokiasi). Po truputį vaikščiojimas man pradėjo vis labiau patikti. Visada galvojau, kad mes laiko turim labai mažai ir nespėjam nieko. Dabar tikiu, kad, jei laiko yra per mažai, reikia susirasti antrą darbą. Taip greičiausiai žmogus susidėlioja prioritetus, susiplanuoja, kas svarbiausia, niekas tada nevyksta be reikalo. Pavyzdžiui, savaitgaliais nemiegu ilgai. Manau, kad taip poilsio neprarandu, o organizmas gauna lengvo krūvio, kol kiti miega – aš einu.

– Įveikti tiek kilometrų gali ne kiekvienas, tam reikia fizinio pasirengimo ir praktikos. Kaip atrodė Jūsų pasiruošimas prieš „Camino de Santiago“?

– Galima ir nieko nesiruošti, tačiau patartina tai daryti. Labai svarbus žingsnis – nusipirkti būtiniausius daiktus. Tikriausiai dėl nepatyrimo žmonės į kuprinę susideda viską, ko labiausiai bijo. Išsigandę lietaus – dedasi apsauginius lietpalčius, o mes su broliu juokdavomės ir šokom kartu su lietumi. Turbūt ir aš dabar imčiau dvigubai mažesnę kuprinę, bet tikrai įsidėčiau fotoaparatą. Norėjau jausti kuo mažesnį diskomfortą einant, todėl Lietuvoje pratinausi vaikščioti atstumus iki trisdešimties kilometrų. Tai dariau beveik devynis mėnesius. Rugsėjo vienuoliktąją mes jau išskridome į Prancūziją, kur pradėjome savo kelionę.

– Kiek laiko užtrunka ėjimas šiuo keliu?

– Visas ėjimas truko trisdešimt dienų. Su lietuvišku tempu mes būtume nuėję daug greičiau. Bet ant pečių nešėmės visą Lietuvą su rūpesčiais, tempais ir visu mentalitetu. Pradžioje pradėjome beveik bėgti, norėjome su visais lenktyniauti, manėme, kad galime likti nevalgę, stengėmės, kuo anksčiau keltis. Su mūsų pagautu tempu visame kelyje būtume užtrukę apie dvidešimt dienų. Bendravome internetu su vienais lietuviais, kurie ėjo į priekį nuo mūsų savaite laiko, po to juos pavijome ir ėjome kartu. Tempas sumažėjo beveik dvigubai. Tik tada iš kelio „pradėjome imti“ labai daug: vaizdų, bendravimo, istorijų. Prabėgę būtume įrodę, kokie mes greiti, bet tuo pačiu ir kvaili.

– Minėjote, kad nenorėjote įrodyti tiesiog galintys tai padaryti. Koks buvo kelionės tikslas?

– Grįžęs gaudavau daug klausimų, ar pasiekiau tikslą. Iki pat Prancūzijos mes dar nežinojome, kokie mūsų tikslai ir kuriuo keliu eisime, nes jie visi skiriasi, tačiau paskutinę minutę išsirinkome sunkesnį kelią. Niekam nieko neįrodinėjome, su broliu norėjome kuo ilgiau pabūti atskirai nuo darbų, problemų, kasdienybės ir netgi įsipareigojimų. Tikslai ir norai, susigalvoti prieš kelionę, nėra labai svarbūs, geriausia tai, ką žmonės ten patiria. Neturėjau išsikėlęs konkrečių tikslų, tačiau džiaugiuosi, nes numečiau svorio, sustiprinau kojas, buvo pamatytas saulėlydis, didžiosios bangos, nueitas visas atstumas, aplankytos bažnyčios ir piligrimų mišios. Daugelis žmonių šį kelią supranta kaip religinį, tačiau man tai buvo pabėgimas nuo visko. Ne žmogus kelią pasirenka eiti, bet kelias pasirenka žmogų, vedą jį į išbandymus.

– Per dieną nueinant apie trisdešimt kilometrų, normalu, kad žmogus turi būti stiprus ir pasirengęs bet kam. Ar leidžiantis į tokią įtemptą kelionę būtini puikūs fiziniai duomenys ir speciali įranga?

– Lietuvoje per mėnesį nueidavau kelis šimtus kilometrų. Aš visą gyvenimą sportavau ir patyriau gan didelį fizinį krūvį, todėl problemų nekilo. Fizinis pasiruošimas yra būtinas tame kelyje. Patys ėjikai reguliuojasi savo tempą, sunkumą, pati pradžia kelionės „ištreniruoja“ žmogų. Aišku, normalu, kad skaudės raumenis, sausgysles, sąnarius, bet profilaktiškai tepdami vaistais galite nutolinti šiuos skausmus.

Vieni sako, kad norint mažesnio diskomforto reikia gerų batų. Pradžioje ėjau su paprastais sportbačiais, nes man jie labai patogūs. Tačiau su jais galima nueiti tik iki dvidešimties kilometrų, todėl nusipirkau specialius vaikščiojimo batus, kurie man tiesiog prilipo prie kojos. Taip pat naudoju ir batų vidpadžius. Visų pėdos skirtingos ir savaip priima įvairias dangas, batus ar tempą. Išgirdau, kad „Ortopedijos technika“ gamina individualius vidpadžius. Šie vidpadžiai gaminami pagal tavo koją, batą ir reikmes. Man jie labai patiko ir tikrai garantavo mažesnį diskomfortą. Vidpadžiai ilsino mano pėdas, ne taip pavargdavau eidamas ilgus atstumus ir net patirdavau didesnį malonumą keliaujant. Manau, kad visų svarbiausia, vykstant į tokią kelionę, yra išsirinkti patogią, patikimą avalynę ir į ją įsidėti vidpadžius.

– Galbūt kelionės metu susidūrėte su sveikatos problemomis? Kaip stiprinote kojas, kurios patyrė didžiulį krūvį?

– Didelių sveikatos problemų neturėjome, buvome tinkamai pasiruošę, turėjome apsaugines priemones – kompresines kojines iš „Sveikatinės“, kurios mus išgelbėjo nuo skausmų. Praktiškai dvejų porų kojinių užteko visai kelionei. Jos įveikė daugiau nei tūkstantį kilometrų, „nebijojo“ nei skalbimų, nei karščio. Taip pat kojoms turėjome specialaus vazelino, vaistų sąnarių uždegimui. Kadangi patirties turėjome, pasiėmėme ir svarbiausių vitaminų: kalio, magnio, nes daug prakaitavome, reikėjo druskų, kad atstatytume organizmą. Važiuojant į tokią kelionę reikia imti tik kokybiškus daiktus, jie patvaresni ir lengvesni, o einant kiekvienas šimtas gramų yra svarbus.

– Kelionė truko beveik mėnesį, ar daug atsiėjo visos išlaidos? Kam skyrėte daugiausia pinigų?

– Vieni žmonės išvykę sumoka labai daug pinigų poilsiui, nakvynei. Kadangi aš galiu miegoti ir ant kėdės, tai aš daugiausiai pinigų išleisdavau maistui. Svarbu pavalgyti sočiai, kad atsistatytų organizmas. Esu paskaičiavęs, kad išleidau vieną eurą vienam kilometrui, įskaitant ir visą pasiruošimą, įrangą. Žinoma, viskas priklauso nuo bilietų kainos, sezono ar kelio pasirinkimo.

– Ši kelionė atrodo sunki ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Ar buvo minčių pasitraukti ir grįžti namo? Kas buvo sunkiausia visos kelionės metu?

– Pastebėdavome įspėjamųjų ženklų, kad artimiausius trisdešimt kilometrų nebus kur apsistoti ir pavalgyti. Vieni eidavo aplinkui, o mes rinkdavomės viską, kas sunkiausia. Supratome, kad kelyje, kaip ir gyvenime, nereikia niekur skubėti. Kiekvienam žmogui šis kelias suteikia skirtingus dalykus, pavyzdžiui, mes su broliu ėjome kartu, tačiau tikrai papasakotume skirtingas istorijas. Sunkiausia, kad kelionės metu šeimoje atsirado problemų, o aš negalėjau dalyvauti ir tuo pačiu dalintis, kaip man gera, tačiau nė akimirkos nesuabejojau, kad mesiu ėjimą.

– Koks įsimintiniausias įvykis nutiko kelionės metu?

– Pačioje pradžioje, kol dar buvome nepripratę prie kultūros, mes beveik bėgome, o normalų maistą valgėmė kartą per savaitę. Kartą pikti ir pavargę apsistojome vienoje vietoje ir surizikavome ten pavalgyti, nors anksčiau kelis kartus buvome nusivylę maistu. Pamatę didžiausias lėkštes, pilnas ryžių, kurių labai pasiilgome, daržovių, kurių visi sakė neturėję, ir galiausiai pusę viščiuko, iš džiaugsmo net nubraukėme ašarą. Tiek einančiam žmogui toks maistas atrodo menkas, tačiau mums tai buvo lyg dovana. Kelionėje pradėjome vertinti paprastus dalykus, kaip maistas, aptarnavimas ar net vandens gurkšnis. Viską vainikavo net ne kilometrai, o sutikti skirtingų kultūrų žmonės, emocijos, patirtos kelionėje. Bendravimas „vežė“ ir motyvavo, sėmiausi optimizmo.

– Sakote, kad „Camino de Santiago“ Jus įkvėpė ir motyvavo. Kokių kitų tikslų esate sau užsibrėžęs? Kur dar norėtumėte nukeliauti?

– Tikrai dar keliausiu, bet visur su antrąja puse. Kelionės motyvuoja, prideda gyvenimiškos patirties. Labai norėčiau pamatyti Gruziją, pakeliauti kalnuose, aplankyti šventyklas Japonijos saloje, taip pat traukia Norvegija. Tačiau galimybių yra ir čia, Lietuvoje vaikščioju po vieną ar dvi atkarpas per mėnesį. „Camino Lituano“ – galima išbandyti savo jėgas niekur toli nevykstant. Yra kelių, kuriais galima apeiti ir visą Lietuvą, tam tikrai palankios sąlygos. Žmonės draugiški, vaišina arbata ir maistu bei priima nakvynei.

– Kaip patyręs keliautojas, ką patartumėte žmonėms, kurie ruošiasi arba svajoja apie „Camino de Santiago“ kelionę?

– Palikti aroganciją namie, neturėti per didelių lūkesčių ir atsiduoti pačiam kelio vyksmui. Ten reikia atsipalaiduoti kuo greičiau. Žinoma, būti tinkamai pasirengus, turėti reikiamus kokybiškus daiktus. Iš pradžių reikia pabandyti mažus atstumus, vėliau juos didinti ir žiūrėti, ar žmogus sugeba tai daryti, ar ne. Būtina eksperimentuoti ir pasiruošti bet kam tiek emociškai, tiek fiziškai. O svarbiausia, priimti viską kaip pamoką ir dovaną.

 

Nauji straipsniai

  • Lieknėjimas ir nutukimo gydymas, arba būdai, kaip numesti svorio. I dalis

    Gyd. Tomas Manelis Medicinos diagnostikos ir gydymo centras (Vilnius, Lietuva) „Chicago Institute of Minimally Invasive Surgery“ (Čikaga, JAV) bendradarbis Badas ir nepakankama mityba buvo didžiausios grėsmės žmonijai iki pat XX a. vidurio, kol XXI a. pradžioje paaiškėjo, kad situacija apvirto aukštyn kojomis: socialiai ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse daugiausia...
  • Odos darinių šalinimas

    Daugeliui žmonių diskomfortą kelia nepageidaujami, staiga atsiradę ar po truputį didėjantys įvairūs odos dariniai. Dažnai jie trukdo kasdieniniame gyvenime ir kelia nerimą dėl sveikatos būklės. Dėl šios priežasties būtina apsilankyti pas specialistus, šiuo atveju toks yra gydytojas – dermatologas. Moderniausias ir saugiausias būdas panaikinti odos darinius, tokius kaip: apgamai,...
  • Vietoj vaistų – osteopato rankos

    Vietoj vaistų – osteopato rankos: ar iš tiesų galima išgydyti nugaros skausmus ir lėtines ligas. Nikolajus Lobanovas baigė pediatricijos studijas Peterburgo medicinos akademijoje, tačiau ieškodamas būdų, kaip galima gydyti be vaistų ir chirurginių intervencijų, jis pasuko manualinės terapijos, taikomosios kineziologijos bei reabilitacijos keliu. Vis labiau gilindamasis į organizmo...
  • Dantų implantavimas – ilgaamžė šypsena

    Dantų implantavimas yra pažangi, patikima ir ilgaamžė šiuolaikinė prarastų dantų atkūrimo technologija. Tinkamai prižiūrimi implantai gali atitarnauti visą gyvenimą. Dantų implantavimas taip pat padeda išspręsti tokias problemas kaip estetinė dantų išvaizda, užkerta kelią rimtesnėms ligoms ir 100 proc. atkuria kramtymo funkciją. Praradus nors vieną dantį, nedelskite, pradėkite gydymą kuo...
  • Netradicinis terapijos būdas, kuris po traumos padės sugrįžti į visavertį gyvenimą

    Ergoterapija – tai reabilitacijos metodas, kai pacientams yra atstatomos ir palaikomos galimybės ar kompensuojami sutrikimai, siekiant savarankiškumo kasdieniniame gyvenime. Nors ergoterapija apima gan platų veiklos spektrą, šį kartą pakalbėsime apie šios terapijos vaidmenį potrauminiame gydyme. „Gijos Klinikų“ ergoterapeutė Mantė Šimkutė aiškina, kaip ergoterapija gali...
  • Galvojate apie implantaciją?

    Interneto platybėse pasiklydote informacijos gausoje?🤕 EUklinika kviečia konsultacijai pas burnos chirurgą kuri šį balandžio mėnesį yra NEMOKAMA. Specialistas atsakys į visus Jums rūpimus klausimus. Dantų implantacija – šiuolaikiškiausias netektų dantų atstatymo būdas, kai į žandikaulio kaulą įsriegiamas šaknies formos implantas ir prie jo fiksuojamas danties protezas (įvairių rūšių...
  • Dantų protezavimas – galimybė susigrąžinti visavertį gyvenimą

    Svarbu pabrėžti, kad šiais laikais dantų atkūrimą vertėtų vadinti dantų restauravimu, o ne protezavimu. Pagrindinis protezavimo tikslas – susigrąžinti kramtymo funkciją, kuri ir yra svarbiausias dantų atliekamas uždavinys. Protezavimas naudojamas atkuriant prarastus dantis, restauruojant nuskilusius dantis, pagerinti estetinę dantų išvaizdą ir sustiprinti silpnus, trapius ar negyvus...
  • Krūtų plastinė chirurgija – kada grožiui, o kada sveikatai

    Didesnė krūtinė – seksualumo simbolis, dažnos moters svajonė. Tačiau plastinės chirurgijos specialistai ne tik didina krūtis. Kas penkta moteris į juos kreipiasi norėdama sumažinti krūtinę. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Giedrė Stundžaitė-Baršauskienė pasakoja apie krūtų plastines operacijas ir jas lydinčius mitus. Skrendant...
  • Kelio sąnario problemos – kada verta atlikti ultragarsinį tyrimą?

    Ultragarso tyrimas arba echoskopija – tai metodas, leidžiantis įvertinti žmogaus audinius, pasitelkus ultragarso bangas. Dažnai šis tyrimas yra naudojamas ir kelio sąnario pakitimams nustatyti. „Gijos Klinikų“ gydytojas radiologas Eduardas Keleras aiškina, kokiais atvejais ir kodėl verta rinktis ultragarsinį tyrimą patyrus kelio traumą ar jaučiant skausmus sąnaryje. ...
  • Venų gydymas bioklijais – tai naujausias metodas, padedantis susigrąžinti dailias kojas

    „Lietuvos medicina koja kojon žengia su pasaulinėmis medicinos naujienomis, ir tai, ką iki šiol matėme tarptautinėse konferencijose ir medicininių priemonių parodose, turime jau pas mus ir Kaune ”, – taip apie venų varikozių gydymą bioklijais pradeda pokalbį žinomas Lietuvos kraujagyslių chirurgas doc. Linas Velička. Jeigu peržvelgsime statistiką, problemų su paviršinėmis...
  • Netekus nors vieno danties, neliks ir šypsenos

    Nedaug yra rimtesnių problemų žmonių tarpusavio santykiuose, kaip nebegalėjimas šypsotis. Iki šios problemos trūksta labai nedaug – užtenka tik prarasti vos keletą dantų. Jeigu nelieka priekinio danties – nelieka ir šypsenos. Suprantama, akivaizdžiai matoma buvusiojo danties vietoje likusi erdvė pasitikėjimo neprideda. Tuomet gali sustiprėti „savisauga“ - kad...
  • Dantų būklė – sveikatos atspindys

    „Sugydyti sugedusį dantį ir estetine plomba arba dirbtiniu danties vainikėliu atkurti tobulą danties išvaizdą – dar ne viskas. Svarbu suprasti, ar liko tą gedimą sukėlusios priežastys – pats gyvenimo būdas“, – konstatuoja daugiau nei 25-erių metų patirtį sukaupęs odontologas Mindaugas Gaučys. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje nuolat akcentuojama dantų...
  • Artėjant vasarai - rekomendacijos nešiojantiems kontaktinius lęšius

    Milijonai žmonių visame pasaulyje sėkmingai nešioja kontaktinius lęšius, tačiau lęšių nešiojimo taisyklių nesilaikymas gali sukelti infekcines ir neinfekcines komplikacijas nuo diskomforto jausmo iki regėjimo praradimo. Nešiojant kontaktinius lęšius: Privaloma laikytis kontaktinių lęšių nešiojimo ir priežiūros taisyklių; Nemiegoti su kontaktiniais lęšiais ( tik išskirtiniais...
  • Patarimai, kaip efektyviai padailinti figūrą iki vasaros

    Įpusėjus pavasariui, kyla noras vis dažniau atsigręžti į veidrodį ir įvertinti, su kokia figūra pasitiksime taip ilgai lauktą vasarą. Jei išvaizdos pokyčius iki šiol atidėliojote, vis dar galite susiimti ir iki vasaros pasiekti akivaizdžių rezultatų – tai padaryti Jums padės šie patarimai. Subalansuokite mitybą. Tikriausiai šį patarimą girdėjote daugybę kartų, tačiau būtent Jūsų...
  • Kaip vasarą prižiūrėti savo odą?

    Atėjus vasarai visiems norisi atrodyti nepriekaištingai. Vieniems reikia paslėpti nuo nuovargio susidariusias raukšles, kitiems tenka pasportuoti ir taip atsikratyti susidariusio per žiemą nereikalingo viršsvorio, dar kiti tiesiog turi ant odos esančius spuogus. Turint spuogų dažniausiai jaučiate diskomfortą dėl savo grožio, todėl visiems norisi atsikratyti turimų spuogų ir atrodyti gražiai....