Спросите врача

Klausimas ir atsakymas bus publikuojami šiame tinklalapyje.
Labai prašytume rašyti klausimus be rašybos klaidų.
Kristina Ušackienė (UAB „Panerio klinika“)

Psichologė, atsakys į klausimus apie vaikų, paauglių ir suaugusiųjų emocinę savijautą (nerimą, depresiją, baimes, paniką ir kt.), savivertę, vaikų – tėvų tarpusavio santykius ir auklėjimą, prieraišumą, vaikystės traumas, įvaikintų/globojamų vaikų emocijų ir elgesio ypatumus.

Psichologė Kristina Ušackienė dirba privačioje klinikoje UAB „Panerioklinika“ bei VGC “Pastogė“. Konsultuoja paauglius ir suaugusius, poras. Veda saves pažinimo, sapnų analizės, filmų terapijos grupes.Psichologė remiasi egzistencinės terapijos principais, taiko naratyvinės, kognityvinės terapijos metodus, gali taikyti dailės terapijos elementus.

Išsilavinimas:
1995-1999m.VDU įgytas psichologijos bakalauras.
1999-2001m. VDU įgytas sveikatos psichologijos magistro laipsnis.
2015m. ir 2016m. stažuotės Norvegijoje (sisteminis šeimos konsultavimas, naratyvinė terapija).
Nuo 2014m. priklausau Lietuvos psichologų sąjungai.
Kiekvienais metais keliu savo profesinę kvalifikaciją dalyvaudama įvairiuose seminaruose ir konferencijose.

Darbo patirtis:
1999 m – 2002 m VĮ “Valkininkų sanatorija”, psichologė
2002 m – iki dabar VGC “Pastogė”, psichologė
2006 m – iki dabar PPKC, psichologė, lektorė
2012 m – iki dabar UAB “Panerioklinika, psichologė
 
UAB  ”Panerio klinika”
Panerių g 79, Kaunas
+370 687 38049
 

Ekspertas atsako:
Nuo: sadra
2018-03-19
Laba diena.as jau suaugusi bet gyvenu su mama.daznai pykstames,nors as esu rami,nekonfliktiska,bet jei ka ne taip pasakau, mamai nepatinka,ji uzveda konflikta. Bandau nekalbeti,bandau aiskintis graziai,bet ji manes neklauso . Kaltina tik mane kad neva jai draskau akis , kartais buna ja netycia ir iskaudinu,nors sakau netycia ,ji mane kaltina kad taip elgiuos tycia. Namuos tada tvyro didziule itampa. As esu pakankamai jautri,o mama to nesupranta. Gyventi atskirai taip pat nenori. Noriu paklausti kaip man elgtis,ka daryti,ar isvis nebesneketi su mama,kad tik nepasakyciau netycia ne toki zodi ,kuris mamai nepatiktu. As noriu tik ramybes namuose,bet nezinau kaip ta ramybe pasiekti

Laba diena, Sandra,

Ačiū už klausimą. Panašu, kad jau ilgą laiką kaupėsi įvairūs jausmai mamai, tačiau paskutiniu metu visko yra tiek daug prisikaupę, nebepavyksta išlaikyti savyje susikaupusios įtampos, kad toliau taip gyventi nebenorite. Kadangi tai tarpusavio santykių problema, lengviau spręsti, kai abi konfliktuojančios pusės ieško sprendimo. Tačiau net ir vienam galima kai ką pakeisti. Nebešnekėti su mama tikrai ne išeitis. Juk net ir tylint galite būti mamos apkaltinta, kad tai darote tyčia. Skaitant Jūsų aprašytas situacijas, susidaro įspūdis, kad mama per kaltę tarsi bando pririšti Jus prie savęs. Daugelis tėvų, suaugus vaikams, išgyvena tam tikrą krizę, ne visiems pavyksta lengvai paleisti savo vaikus. Neretai tas paleidimas vyksta skausmingai, tačiau dažniausiai pavyksta prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. Tačiau panašu, kad Jūsų mama daro viską, kad situacija nepasikeistų, kad ji galėtų toliau kontroliuoti Jus ir Jūsų gyvenimą. Bet tai jau daugiau apie mamą, nei apie Jus. Kaip žinia, kito žmogaus pakeisti negalime, kad ir kaip to norėtųsi. Tad tikėtis pakeisti mamą būtų naivu. Visa, ką galite padaryti - keistis pati. Siūlyčiau pagalvoti apie tai, kiek jaučiatės savarankiška? Kiek esate pasiryžusi nusileisti mamai vardan išvengti konflikto ir kiek leistumėte sau nebijoti mamos reakcijų ir leisti skleistis savajam Aš? Jūsų atveju vienas iš pagalbos sau būdų galėtų būti psichoterapija. Tai gali būti pakankamai ilgas kelias savarankiškumo link, nepavyktų išvengti konfliktų su mama, tektų juos pilnai išgyventi, atlaikyti. Kartu atsirastų galimybė sukurti kitokį - pagarba ir pasitikėjimu paremtą tarpusavio santykį su mama, stiprinti savo vidinį Aš.

Nuoširdžiai linkiu Jums drąsos išlaisvėti.

Pagarbiai - psichologė Kristina Ušackienė

Klausimai ekspertui:

Все темы

Nuo: Saulė
2018-09-10
Laba diena. Jau ilgą laiką jaučiuosi prastai ir situacija blogėja: kiekvieną naktį pabundu su nerimu, mintys slegia, mintyse kartoju sau žodžius "ar gali man kas nors padėti, prašau man padėti". Dieną jaučiu nuovargį, esu suirzusi, bet kokia veikla atima visas jėgas, nesvarbu ar tai darbas, ar namų ruoša, ar hobis. Sunku prisiverti net ir pasigaminti valgyti, apetitas sumažėjas. Atsirado nugaros skausmai, dirbti dar sunkiau. Kineziterapiautas nurodė, kad tai taip pat susiję su slegiančiomis mintimis. Kartais apima dusulys: sunku įkvėpti, norisi įkvėpti daugiau, bet nepavyksta, atsiranda žiovulys. Taip pat prieš du metus atsirado alergija, tyrimu neatlikau, bet ji paūmėja stresinėse situacijose arba neišsimiegojus. Sumažinau darbo krūvį iki minimumo, nes įtariu, kad šios jausenos priežastis gali būti labai įtempto, atsakingo darbo (arba požiūrio į darbą) pasėkmės. Dirbau su klientais, "lipau per save", per savo galimybes, tikėjau, kad galiu pasiekti puikių rezultatų, pranokti save. Taip ir nutiko, tik savijauta labai suprastėjo. Dabar apie tą darbą galvoti baisu, apie tą laiką taip pat (tas intensyvusis laikas baigėsi kažkur prieš 1,5 metus, tiek laiko trunka ir bloga savijauta). Pykstu ant savęs, kad dirbau netausodama savęs. Nežinau kaip sau padėti. Sunku priaiversti sportuoti, mankštintis, sveikai maitintis. Atsikeliu be nuotaikos. Iš pradžių išvis nesupratau kas su manimi yra, mintyse kaltinau klientus, bandžiau pasakoti aplinkiniams kaip jaučiuosi lyg bandydama suprasti save, gauti kažkokį paaiškinimą, paramą, bet atrodo manęs niekas nesupranta. Nusprendžiau su niekuo atvirai nebesikalbėti šia tema. Jaučiuosi labai vieniša, visiems mano savijauta atsibodo (arba tik man taip atrodo). Darbą sumažinau iki minimumo, daugiau ilsiuosi, bet savijauta negerėja. Kaip galėčiau sau padėti arba į ką kreiptis pagalbos?

Laba diena, Saule,

Ačiū už atvirą pasidalinimą savo sunkumais. Panašu, kad pasireiškė perdegimo sindromas.Tokiu atveju tikrai tinka susimažinti darbo krūvį, ką ir padarėte. Rekomenduotina iš esmės pasirūpinti savimi: sureguliuoti užimtumo ir poilsio režimą, skirti pakankamai laiko miegui, reguliariai ir sveikai maitintis. Nors ir sunku prisiversti sportuoti, tačiau tikrai verta tai daryti bent du tris kartus per savaitę. Sportą gali atstoti vaikščiojimas ar baseinas. Taip pat gali tekti padirbėti su savo mintimis ar įsitikinimais. Šiuo atveju tiktų kognityvinė terapija arba tiesiog psicholo


больше...

Laba diena, Saule,

Ačiū už atvirą pasidalinimą savo sunkumais. Panašu, kad pasireiškė perdegimo sindromas.Tokiu atveju tikrai tinka susimažinti darbo krūvį, ką ir padarėte. Rekomenduotina iš esmės pasirūpinti savimi: sureguliuoti užimtumo ir poilsio režimą, skirti pakankamai laiko miegui, reguliariai ir sveikai maitintis. Nors ir sunku prisiversti sportuoti, tačiau tikrai verta tai daryti bent du tris kartus per savaitę. Sportą gali atstoti vaikščiojimas ar baseinas. Taip pat gali tekti padirbėti su savo mintimis ar įsitikinimais. Šiuo atveju tiktų kognityvinė terapija arba tiesiog psichologo ar psichotarapeuto konsultacijos. Ką galite praktikuoti pati - kasdien atrasti už ką padėkoti (galima įsigyti Dėkingumo dienoraštį, tačiau galima apsieiti ir be jo). Atsiribojimas nuo aplinkinių nėra geriausias sprendimas, nes sustiprėjo vienišumo jausmas, jausmas, kad esate nesuprasta. Iš kitos pusės teigiate, kad pati savęs nesuprantate. Tokiu atveju vargu ar kiti galėtų Jus suprasti. Pirmiausiai vertėtų susigaudyti savyje, iš naujo peržvelgti savo gyvenimo prasmės temą bei vertybinę sistemą. Pabandykite atrasti bent keletą artimų asmenų, su kuriais galėtumėte atvirai kalbėtis. Jei tikrai negalite atrasti tokių žmonių, tai būtų dar viena priežastis kreiptis psichologinės pagalbos. Tiktų tiek individuali, tiek grupinė psichoterapija. Taigi, kalbant apie pagalbą, rekomenduočiau kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Kadangi bloga savijauta nesiliauja pusantrų metų, galima įtarti ir depresiją. Tad vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar psichiatru dėl medikamentinės pagalbos poreikio. Kadangi problema įsisenėjusi, skirkite laiko ir sveikimui.

Nuoširdžiai linkiu atrasti tinkamą pagalbą ir iš naujo atrasti gebėjimą džiaugtis Gyvenimu.

Pagarbiai, psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Kvardenė
2018-09-02
Sveiki esu 23 metų mergina. Man Įdomų ar yra tokių vaistų kurie sumažintų lytinį potraukį? Nes niekam negaliu susikaupti nei darbui nei mokslams. Pas mane didelis poreikis turėti antrąją pusę ir sukurti šeimą. Dėl ko kankinuosi, nes negaliu turėti. Norėčiau jog sumažėtų potraukis jog galėčiau ramiai susikaupti.

Laba diena,

Ačiū už klausimą ir atvirumą. Jūsų atveju tinkamą vaistą bei jo dozę turėtų parinkti gydytojas - šemos ar ginekologas. Taip pat gali būti paskirta psichiatro konsultacija. Tačiau iš to, ką rašote, panašu, kad lytinio potraukio padidėjimas yra susijęs ir su psichologiniais dalykais. Neretai atsitinka taip, kad užslopinti jausmai ir emocijos niekur nedingsta ir ieško būdų išsiveržti. Jūsų atveju slopinamas poreikis turėti antrą pusę ir sukurti šeimą kanalizuojasi lytinio potraukio padidėjimu. Kadangi neatskleidžiate, dėl kokių priežasčių manote, kad negalite viso to turėti, galima


больше...

Laba diena,

Ačiū už klausimą ir atvirumą. Jūsų atveju tinkamą vaistą bei jo dozę turėtų parinkti gydytojas - šemos ar ginekologas. Taip pat gali būti paskirta psichiatro konsultacija. Tačiau iš to, ką rašote, panašu, kad lytinio potraukio padidėjimas yra susijęs ir su psichologiniais dalykais. Neretai atsitinka taip, kad užslopinti jausmai ir emocijos niekur nedingsta ir ieško būdų išsiveržti. Jūsų atveju slopinamas poreikis turėti antrą pusę ir sukurti šeimą kanalizuojasi lytinio potraukio padidėjimu. Kadangi neatskleidžiate, dėl kokių priežasčių manote, kad negalite viso to turėti, galima tik numanyti, kad jaučiatės negalinti pilnai realizuoti savęs, tarsi netekusi tam tikros savo asmenybės dalies. Pavykus išgedėti savo "netektį", galima tikėtis didesnės vidinės ramybės. Todėl šalia medikamentinio gydymo rekomenduočiau ir psichoterapiją. Tačiau kartu turiu perspėti - psichoterapija yra ilgas procesas, gali trukti metus ar net keletą. Tai kartu ir pakankamai jautrus ir skausmingas procesas, reikalaujantis sąmoningumo ir atvirumo sau.

Nuoširdžiai linkiu atrasti raktą į vidinę ramybę, padedančią atrasti pusiausvyrą kasdienybėje.

Pagarbiai, psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Anonimas
2018-08-09
Sveiki,
Mano draugė (35 m.) su depresiniais simptomais (nerimu, priepuoliais, apetito nebuvo) pradėjo vartoti 1 tabl. Valdoxan (25 mg) vakare, 1/4 tabletės Clonazepam (2mg) vakare prieš miegą (jei nesimiega papildomai 1/4 Clonazepam (2 mg)). Ji iš ryto gėrė 0,5 tabl. Cipralex (10mg) ir papildomai po 1/4 tabletės Clonazepam (2 mg) (jei nerimas, pyktis). Ji visa tai vartojo maždaug 5 savaites iki kito apsilankymo pas psichiatrą. Gydytojas padidino dozes iki 1 tabl. Cipralex (10 mg), leido, jei nerimas pyktis, priepuoliai gerti iki 2 tablečių Clonazepam (2 mg), bet ne kiekvieną dieną (jai sunku negerti mažiau nei 1,5 tabl. Clonazepam (2 mg) kas dieną, jau savaitę laiko). Dar dėl priepuolių gydymo pridėjo Ketipinor 200 mg gerti vakare (5-6 val. prieš miegą), geria jau 8 dienas. Ji prieš ligą patyrė daug streso. Jai užeina nekontroliuojami priepuoliai (dalinai nekontroliuojami), nevalingai juda ir kartoja žodį tuo metu, tai kartojasi vos ne kasdien (po pirmų vaistų išrašymo priepuolių lyg padaugėjo), bijo (nenori) būti viena. Ji labai jaudinasi dėl savo ligos. Sunku nukreipti mintis kitur. Sunku atlikti kasdieninę veiklą. Anksčiau draugė irgi buvo patyrusi daug streso. Anksčiau draugė buvo susidūrusi su panašia situacija (liga), bet pavyko išsikapstyti su lexotanil, stilnox, be psichiatro pagalbos. Anksčiau draugė negalėjo užmigti, vėliau beveik susikeitė dienos ir nakties režimas. Kokia Jūsų nuomonė dėl paskirtų vaistų? Ar, Jūsų nuomone, tai yra geras vaistų derinys? Ką rekomenduotumėte daryti toliau esamoje situacijoje, kad draugė galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą ? Gal išgytų ir be vaistų? Gal tai tik šalutinis vaistų poveikis? Ar ji pasveiks?

Ačiū už pagalbą.

Laba diena,

Jūsų laiške jaučiamas didelis susirūpinimas drauge bei jos būsena. Dėl vaistų būtina konsultuotis su gydytoju psichiatru. Deja, psichologai vaistų neskiria, tad negaliu pakomentuoti paskirtų vaistų derinio. Sunku atsakyti į Jūsų klausimą iš esmės, kadangi nepakanka informacijos. Nėra aišku, kaip prasidėjo liga, kas galėjo įtakoti jos atsiradimą ar paskatinti progresą. Jei yra psichologinių priežasčių, tam tikrų gyvenimiškų situacijų, susijusių su liga, tuomet šalia medikamentų rekomenduotina ir psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos. Vaistai padeda stabilizuoti būklę, tačia


больше...

Laba diena,

Jūsų laiške jaučiamas didelis susirūpinimas drauge bei jos būsena. Dėl vaistų būtina konsultuotis su gydytoju psichiatru. Deja, psichologai vaistų neskiria, tad negaliu pakomentuoti paskirtų vaistų derinio. Sunku atsakyti į Jūsų klausimą iš esmės, kadangi nepakanka informacijos. Nėra aišku, kaip prasidėjo liga, kas galėjo įtakoti jos atsiradimą ar paskatinti progresą. Jei yra psichologinių priežasčių, tam tikrų gyvenimiškų situacijų, susijusių su liga, tuomet šalia medikamentų rekomenduotina ir psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos. Vaistai padeda stabilizuoti būklę, tačiau neišsprendžia psichologinių sunkumų. Siūlau pasidomėti ne tik individauliomis psichologo ar psichoterapeuto konsultacijų galimybėmis, tačiau ir grupine terapija, pvz., meno terapija, depresijos be vaistų įveikimo grupe ir pan. Būna specifinių grupių (netekties, skyrybų, panikos įveikimo ir t.t.). Jei draugė turi sunkumų, kuriuos įveikti būtų lengviau grupės dėka, tikrai verta jai rekomenduoti.

Taip pat svarbu, kad pasirūpintumėte ir savimi. Galite siūlyti įvairią pagalbą, norėdama padėti draugei, tačiau yra svarbu ir tai, kaip draugė tą pagalbą priima. Jei pradėtumėte jausti, kad nerimas dėl draugės savijautos auga ir pradeda trukdyti kasdienėje veikloje, siūlyčiau ir pačiai aptarti tai su psichologu.

Pagarbiai - psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Raimonda
2018-06-21
Laba diena,
Noriu Jusu paklausti kokia butu nuomone apie spalvu terapija esant nerimui ir psichosomatiniams simptomams?
Aciu

Laba diena,

Ačiū, už klausimą. Nesu spalvų terapijos specialistė, tad nelabai galiu komentuoti. Be, abejo, spalvos veikia mūsų psichiką, tam tikros spalvos ir atspalviai veikia raminančiai. Tačiau kiekvieno žmogaus atsakas į tą pačią spalvą yra individualus, tad gali skirtis. Todėl svarbu kreipti dėmesį ir į savo reakciją.

Jeigu nerimas ir psichosomatiniai simtomai kyla iš psichologinių problemų, tuomet svarbu spręsti pačias problemas. Vien taikant spalvų terapiją problemos neišsispręs. Tačiau derinant spalvų terapiją su psichoterapija ir medikamentiniu gydymu (pagal poreikį), rezultatas gali tapti efektyvesnis.

Pagarbiai - psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Asta
2018-06-16
Laba diena,
Noriu Jusu paklausti ar tai jau galetu buti mano psichologine problema. Zodziu praeita vasara patyriau labai stiprias panikos atakas, buvo labai karstas oras atostogu metu. Dabar vel atejo vasara ir jeigu kur isvaziuoju kur silta mane ima persekioti kad man jos neuzeitu ir net ima toks sulpnumas kaip budavo panikos ataku metu. Dar prie to pacio ir sutriko vegetacine nervu sistema. Geriu antidepresantus. Ar visa tai gali praeiti po kiek laiko?
Aciu

Laba diena, Asta,

Ačiū už klausimą. Jūsų aprašytą situaciją galima vertinti kaip psichologinę problemą. Gali būti, kad ruošiantis kelionei, kur šilta, prisiminimais grįžtate į praėjusią vasarą, kuomet patyrėte panikos atakas. Mintis, kad tai gali pasikartoti, sukelia baimės jausmą ir duoda organizmo atsaką. Ar visa tai po kiek laiko praeis, sunku tiksliai pasakyti. Savaime gal ir nepraeis, bet su pagalba, ką šiuo metu ir darote, tikimybė didesnė. Siūlyčiau reguliariai lankytis pas gydytoją ir pasitarti dėl antidepresantų vartojimo. Būtų svarbu atrasti vegetacinės sistemos sutrikimo priežastis. Pvz., jei tai sreso ir pervargimo pasekmė, pagalba būtų vienokia, jei kyla iš nepasitenkinimo savimi ir aplinka - kitokia ir t.t.

Pagarbiai - psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Juste
2018-06-13
Aciu uz Jusu atsakyma. Kreipiausi pas psichologa kaip jus saket del tu permusimu ir nerimo, bet jis man patare kreiptis i psichiatre. Su ja pakalbejus ji man patare pagerti Cipralex 10mh po 1 tablete. Nes sake organizme truksta seratonino. Girdejau, kad jie nera stiprus ir nepriprantama prie ju. Ar tai pades sustiprinti nervu sistema ir tikrai nuvys tas mintis salin, kad tuoj sustos sirdis ir pan. ?

Juste, labai ačiū už atsakymą. Tikrai šaunu, kad kreipėtės į specialistus ir įsiklausote jų patarimų. Paprastai vartojant vaistus, kas kažkiek laiko reikia apsilankyti pakartotinai pas gydytoją, įvertinti būklę, pokyčius, vaistų poveikį, pasitarti, ar tęsti vaistų vartojimą, ar koreguoti dozę, kada nutraukti. Labai tikiuosi, kad vaistai padės. Bet tuo pačiu rekomenduočiau šalia medikamentų ir pačiai rūpintis ir savo psichine bei dvasine sveikata - atrasti laiko poilsiui, pozityvioms mintims ir pan.

Pagarbiai - psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Juste
2018-06-01
Laba diena. Norejau pasiklausti ar tai gali buti nervinis ir psichologinis sutrikimas ? Daug metu jauciu sirdies permusimus, tai praeina menesiais, po to vel ilga laika buna. Patiriu daug streso, auginu 2vaikus. 2m ir 1m. Man 27metai. Daug kartu dariausi visus tyrimus. Neseniai vel dariausi sirdies echiskopija, kardiograma, visus imanomus kraujo tyrimus ligai nustatyti. Ir esu sveika, man nieko neranda. Pastebejau, kad ir panikos priepuoliai retkarciais issivysto. Man kardiologe patare susikurt sau taip dakant rozini pasauli it gyvent, nes esu sveika ir man nieko nera. Bet man neiseina, vis atrodo, kad man sustos sirdis nuo tu permusimu. Kyla visokios mintys ir tada dar labiau pradedu nervuotis. Taigi ar gali buti tai psichologinis sutrikimas..

Laba diena, Juste,

Ačiū už klaisimą. Labai svarbu, kad pasidarėte medicininius tyrimus ir išsiaiškinote, kad jie nerodo sutrikimų. Kaip ir gydytojai sako, panašu, kad problema yra psichologinio pobūdžio. Kadangi rašote, kad patiriate daug streso, padažnėjęs širdies plakimas gali būti natūrali reakcija į stresą. Kas vykksta toliau, daug priklauso ir nuo jūsų minčių, nerimo lygio. Rožinio pasaulio susikūrimas tarsi skatintų nepripažinti realybės. Siūlyčiau nebijoti pastebėti ir įvardinti savo pojūčių, minčių ir kartu mokytis nepasiduoti minčių įtakai. Kaip dirbti su savo mintimis, galite rasti įvairios literatūros (ypač kognityvinės krypties psichologijos, pvz., Geros nuotaikos vadovas). Taip pat galėtų padėti mokymasis atsipalaiduoti prasidėjus širdies permušimams ar panikos atakoms. Psichologas taip pat galėtų būti palydovas šiame kelyje.

Pagarbiai - psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Rasa
2018-04-10
Laba diena gerb.gydytoja.Geriu antidepresantus jau 6 sav.Pagerejimas yra,baigesi galvos svaigimai,siek tiek atsigaunu po truputi.Tik yra viena beda,kad ryte pabudus,uzeina neramumas su stipresniais sirdies plakimais (ir taip kas ryt) bijau laukti kiekvieno ryto,kad ir kaip nusiteikciau niekas nesigauna.Suciulpiu xanax ir truputi apsiraminu.Kiek dar taip gali testis?Pavargau taip gyvent, su baime laukt kitos dienos.Raminu save kad viskas praeis,bet kol kas nepavyksta.Kodel taip yra?Ar reikia daugiau laiko,kol viskas susitvarkys?Kaip man kovot su baime ir nerimu? Kazka megstamo veikti dar neturiu nei noro,nei jegu.Nuotaika nekokia.Viena diena geresne,kita vel prasta.
Aciu uz Jusu nuomone.

Laba diena, Rasa,

Ačiū Jums už klausimą. Iš trumpo aprašymo sunku daryti tikslias išvadas, tačiau simptomų aprašymas primena panikos atakas. Rašote, kad bijote kiekvieno ryto, tačiau iki galo nėra aišku, kuo kiekvienas rytas baugina. Galbūt patyrėte konkretų išgyvenimą, kuris įnešė nerimo ir nepaleidžia, atsikartoja? Taip pat galima įtarti, kad turite užslėptų, iki galo neišveiktų jausmų, kurie gali būti iki galo neatpažinti ir pasireiškia nerimu, lydimu įvairiais kūno pojūčiais. Atpažinus jausmus ar situacijas iš praeities, kurios neduoda ramybės, paprastai nerimas sumažėja. Panikos gydyma


больше...

Laba diena, Rasa,

Ačiū Jums už klausimą. Iš trumpo aprašymo sunku daryti tikslias išvadas, tačiau simptomų aprašymas primena panikos atakas. Rašote, kad bijote kiekvieno ryto, tačiau iki galo nėra aišku, kuo kiekvienas rytas baugina. Galbūt patyrėte konkretų išgyvenimą, kuris įnešė nerimo ir nepaleidžia, atsikartoja? Taip pat galima įtarti, kad turite užslėptų, iki galo neišveiktų jausmų, kurie gali būti iki galo neatpažinti ir pasireiškia nerimu, lydimu įvairiais kūno pojūčiais. Atpažinus jausmus ar situacijas iš praeities, kurios neduoda ramybės, paprastai nerimas sumažėja. Panikos gydymas veiksmingiausias, kai medikamentinis gydymas derinamas kartu su psichoterapija, tad siūlyčiau apsvarstyti tokią galimybę. Taip pat galite pasidomėti streso įveikimo ir atsipalaidavimo technikomis, kurios praverstų jau prasidėjus panikos atakai. Ir trečias dalykas, nors rašote, kad šiuo metu nėra nei noro, nei jėgų užsiimti mėgstama veikla, tačiau jei pavyktų to neapleisti, Jums būtų tik į naudą. Teigiamai veikia ir įvairi fizinė veikla, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas, pabėgiojimas.

Taigi, norėčiau Jus padrąsinti kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos, neapsiribojant vien medikamentiniu gydymu ir linkiu atrasti jėgų aktyvesniam gyvenimo būdui.

Pagarbiai - Kristina Ušackienė

Nuo: Indrė
2018-03-30
Laba diena,

domina patarimai, kaip išlipti iš labai sunkios depresijos formos. Metus laiko besitesianti depresija mano sesę baigia nukankinti. Praktiškai metai praleisi lovoje, lazdynų. ažuolyno klinikos, keletą kartų dienos centrai ir begalė antidepresantų, kurių poveikis - tik šalutinis. Kitą savaitę prasidės holostiniai užsiėmimai holy centre, ar teko girdėti apie jų naudą ir teigiamų nuomonių?
Sesę kamuoja mintys kaip kad kažkam pakenkti, sau pakenkti. Neigiamos mintys slopina teigiamas mintis ir galiausiai atsiranda nerimas, baimė, ašaros skausmas ir - nebenoras gyventi, pasitraukti. Visada šalia būna mama, kuri padeda sunkiais momentais.
Depresija prasidėjo Norvegijoje, kurioje buvo dirba sunkiai, daug vienatvės, nors turi vyrą, daug buvimo namuose ( tik dėl to, kad susikaupti pinigėlių ir pasistatyti namą čia, LIETUVOJE)....

Lauksiu Jūsų pagalbos, Indrė

Laba diena, Indre,

Ačiū, už klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio skamba labai paprastai - "Domina patarimai, kaip išlipti iš labai sunkios depresijos formos". Tačiau atsakymas, deja, nėra paprastas. Knygyne rasite tikrai ne vieną patarimų knygą, kaip išgyti iš depresijos. Tačiau jei to pakaktų, nebūtų tokių užsitęsusių depresijų, kokia kamuoja Jūsų seserį. Tuo labiau, kad ji gavo ne vieną pagalbos būdą. Iš kitos pusės, patarimai galbūt būtų veiksmingesni, jei šį klausimą užduotų pati sesuo, ji pati ieškotų atsakymo, kaip padėti sau.

Depresijos atveju žmogaus mąstymą galima pavadinti "tune


больше...

Laba diena, Indre,

Ačiū, už klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio skamba labai paprastai - "Domina patarimai, kaip išlipti iš labai sunkios depresijos formos". Tačiau atsakymas, deja, nėra paprastas. Knygyne rasite tikrai ne vieną patarimų knygą, kaip išgyti iš depresijos. Tačiau jei to pakaktų, nebūtų tokių užsitęsusių depresijų, kokia kamuoja Jūsų seserį. Tuo labiau, kad ji gavo ne vieną pagalbos būdą. Iš kitos pusės, patarimai galbūt būtų veiksmingesni, jei šį klausimą užduotų pati sesuo, ji pati ieškotų atsakymo, kaip padėti sau.

Depresijos atveju žmogaus mąstymą galima pavadinti "tuneliniu", t.y. jis mato tik tai, kas nuspalvinta juoda spalva ir nepastebi, nureikšmina ar ignoruoja visa, kas gali kelti džiugesį. Taigi, vienas iš patarimų serijos - padėti keisti mąstymą taip, kad gyvenime matyti daugiau pozityvo, realybę priimti visapusiškai, o ne atrenkant vien neigiamus jos aspektus. Nesu susidūrusi su holistine medicina, tačiau panašu, kad jos tikslas (bent jau vienas iš jų) - suteikti gyvenimui daugiau šviesių spalvų. Jeigu Jūsų seseriai tiks tokia gydymo forma, yra vilties, kad jos savijauta ims keistis. Šiuo metu populiarūs Dėkingumo dienoraščiai. Galite kartu su seserimi ar net visa šeima praktikuoti dėkingumą, pvz., kas vakarą rasti bent vieną dalyką, už kurį norėtumėte padėkoti.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad depresijos gydymui reikšmingų pokyčių duoda kognityvinė elgesio terapija. Šiuo metu populiarėja ir Mindfulness technika. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuolat renkamos 8 savaičių depresijos įveikimo grupės. Galite išbandyti ir tai. Depresijos gydymo centras Vilniuje turi programą, padedančią depresiją įveikti be vaistų. Visgi, prie gilios depresijos šalia psichoterapinės pagalbos rekomenduojamas ir gydymas vaistais. Vaistai, kaip žinote, problemos neišsprendžia, tik palengvina emocinę savijautą, padeda išbūti kentėjime. Kadangi Jūsų sesers depresijos forma gili, todėl jai ir skiriami vaistai. Tačiau svarbu atrasti depresijos tikrąsias priežastis ir jas įveikti. Minėjote, kad depresija prasidėjo Norvegijoje. Galbūt sesuo patyrė konkretų traumuojantį įvykį, galbūt tai buvo kelių įvykių suma. Panašu, kad tai sukėlė stiprius išgyvenimus, kurie ligi šiol nepaleidžia. Ar sesuo atvirai pasakoja apie savo išgyvenimus Norvegijoje? Seseriai svarbu sudaryti sąlygas, kur ji galėtų išventiliuoti susikaupusius jausmus, pyktį, atleisti, priimti savo patirtį kaip praeitį ir pradėti kurti savo gyvenimą nuo šios akimirkos. Tokiais atvejais dažnai padeda psichoterapija.

Dar viena patarimų serija susijusi su dvasine ir fizine veikla - svarbu nenustoti daryti tų dalykų, kurie anksčiau teikdavo džiaugsmą. Jei patikdavo važiuoti dviračiu - važiuoti, jei patikdavo pasivaikščiojimai - turėti šį ritualą. Beje, paskutiniai tyrimai rodo, kad depresijos atveju reikšmingi pokyčiai vyksta smegenyse, jei žmogus reguliariai eina pabėgioti. Tad rdąsiai galite pasiųlyti seseriai bėgiojimą. O dar geriau, jei eitumėte pabėgioti kartu su ja.

Ir dar labai svarbu, ką ir darote - nepalikti sesers vienos su savo išgyvenimais. Tik tokiu atveju reiktų nepamiršti, kad mamai, kuri rūpinasi Jūsų sese, taip pat gali būti sunkių išgyvenimų, karts nuo karto reiktų rasti, kas galėtų ją pakeisti, kad mama turėtų laiko ir sau, galėtų skirti laiko ir jėgų atsigauti. Tad pagalvokite, kas galėtų išplėsti Jūsų paramos ratą.

Kiekvieno žmogaus istorija unikali, tad ir sveikimo kelias vis kitoks. Sunku pasakyti, kiek prireiks laiko Jūsų seseriai. Linkiu neprarasti vilties.

Pagarbiai - Psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: sandra
2018-03-19
Laba diena. Nors esu suaugusi gyvenu su mama. Esu nekonfliktiskas ramus zmogus,bet mama kelia konfliktus,jei paqqakau ne toki zodi,kas jai nepatinka.tada mane kaltina kad as jai draskau akis ir panasiai. Jei tyliu ,arba bandau aiskintis graziai,mama vistiek manes nesiklauso. Kartais ja netycia iskaudinu,nors atsiprasau,sakau kad netycia,vistiek ji mane kaltina kad tycia taip elgiuos. Gyventi atskirai nenori bet namuose jauciama itapma. Prasau jusu atsakymo kaip man tokiu atveju reiktu elgtis.nejau teks nebekalbeti su mama,kad tik netycia nepasakyciau ko,kas jai nepatiktu

Laba diena, Sandra,

Atsakymas yra prieš tai atsiųstame klausime (matyt, per klaidą išsiuntėte du kartus). Tik dar kartą norisi atkreipti dėmesį, kad Jūsų klausime, kaip elgtis, jaučiama stipri baimė, kad tik mama nesupyktų. Galima ieškoti būdų, kaip išvengti konfliktų su mama (daryti viską taip, kaip ji nori), bet greičiausiai nuo to Jūsų vidinė įtampa nesumažės. Yra ir kitas kelias - stiprinti savo vidines galias atlaikyti konfliktus. Tai pokyčių kelias. Pabandykite nuoširdžiai atsakyti sau, ko iš tiesų labiau norite. Norint geriau suprasti save, galėtų padėti ir psichologas ar psichoterapeutas. Sėkmės Jums.

Pagarbiai - psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Juste
2017-11-14
Sveiki. Turiu problema su baime kraujui. Nuo mazens alpstu kekviena karta. Niekaip negaliu sustabdyti alpimo. Jau man 27m. Peraugo i fobija. Visur kur buciau kankina baime.nerimas. klausyti negaliu tuoj negera palieka. Viskas ka girdziu matau negera. Ar teko susidurti su tokiais zmonemis ar pasveiko?. Nes labai ribija gyvenima. Kitiems atrodo kaip cia gali buti. Stenguosi vengti situaciju. Kas galetu man padeti kokie vaistai? Aciu.

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Pirmiausiai atsakysiu dėl vaistų - juos individualiai parenka gydytojas psichiatras, su kuriuo reikėtų konsultuotis ir tolimesnėje gydymo eigoje. Vaistai gali padėti sumažinti nerimą, laikinai pagerinti emocinę savijautą. Tačiau pačios baimės nepanaikina. Vadinasi, savaijauta geresnė tik tada, kai vartojate vaistus.

Rašote, kad nuo mažens turėjote baimę kraujui, po truputį ji augo, o paskutiniu metu išaugo iki fobijos. Paprastai taip būna, kai kažkurio savo jausmo nepriimame, jo vengiame ir stengiamės jį kažkur paslėpti giliai savo viduje. Tačiau nuslopinti


больше...

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Pirmiausiai atsakysiu dėl vaistų - juos individualiai parenka gydytojas psichiatras, su kuriuo reikėtų konsultuotis ir tolimesnėje gydymo eigoje. Vaistai gali padėti sumažinti nerimą, laikinai pagerinti emocinę savijautą. Tačiau pačios baimės nepanaikina. Vadinasi, savaijauta geresnė tik tada, kai vartojate vaistus.

Rašote, kad nuo mažens turėjote baimę kraujui, po truputį ji augo, o paskutiniu metu išaugo iki fobijos. Paprastai taip būna, kai kažkurio savo jausmo nepriimame, jo vengiame ir stengiamės jį kažkur paslėpti giliai savo viduje. Tačiau nuslopinti jausmai linkę didėti ir ieško visokiausiais būdais išėjimo. Kuo labiau bėgame nuo savo jausmuo, tuo labiau jis mums pradeda neduoti ramybės. Juste, Jūsų atveju siūlyčiau neapsiriboti tinkamo vaisto paieška, bet ir skirti laiko psichoterapijai. Baimių atveju dažnai veiksminga būna kognityvinė elgesio terapija (KET). Lietuvoje yra nemažai KET specialistų. Taip pat vyksta dėmesingo įsisąmoninimo (Mindfullnes) grupės, yra skirtų būtent nerimo ir fobijų mažinimui. Tačiau veiksminga gali būti ir kitų krypčių psichoterapija.

Nuoširdžiai - Kristina Ušackienė

Nuo: Laima
2017-11-08
Laba diena, esu slaugytoja (43 m.). Niekas nedomina, bendrauju tik su artimiausiais žmonėmis, neturiu jėgų,...Paprašius gydytojo antidepresantų, patarė Cipralex. Bet paskaičiau, kad dažniausiai skiriamas vyresniems žmonėms. Gal Jūs gydytoja galite kažkokį vaistą patarti? Dėkoju už atsakymą.

Laba diena, Laima,

Ačiū už klausimą, tik, deja, negaliu visapusiškai atsakyti į jį. Atsakysiu psichologo kompetencijos ribose. Dėl vaistų vartojimo konsultuoja gydytojas psichiatras, todėl rekomenduoju pasikliauti savo gydytoju. Norėjau paklausti, kokiame šaltinyje parašyta, kad Cipralex skiriamas dažniausiai vyresniems žmonėms? Nes vaisto aprašyme nurodoma, kad šis vaistas skiriamas nuo 18 m., tik vyresniame amžiuje nurodoma skirtinga dozė. Kaip psichologė, atkreipiu dėmesį, kad pagal Jūsų savijautos aprašymą galima įtarti depresiją. Kai nuotaikos ir savijautos pablogėjimas turi konkrečias priežastis, tai antidepresantų vartojimas pagerina savijautą, tačiau nepašalina priežasčių. Rekomenduočiau pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju ir dėl psichoterapijos poreikio. Depresijos gydymo atveju paprastai geriausių rezultatų pasiekiama medikamentinį gydymą derinant su psichoterapija.

Pagarbiai - medicinos psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Lina
2017-08-30
Laba diena,
Noriu Jusu paklausti ar nerimo sutrikimas daznai gali buti lydimas ir depresijos. Turiu nerimo sutrikima ir dabar jau keleta dienu jauciu kazkokia tai nuotaikos pablogejima ir labai bijau , kad neuzpultu dar ir depresija.
Aciu uz atsakyma

Laba diena, Lina,

Jei trumpai atsakyti į Jūsų pateiktą klausimą - maždaug pusei nuo chroniško nerimo kenčiančių asmenų pasireiškia ir depresijos simptomai. Be to, dalis simptomų prie depresijos ir nerimo yra tokie patys. Jūsų konkrečiu atveju - jei nuotaikos pablogėjimas išliks kasdien ir tęsis daugiau nei dvi savaites, galima įtarti depresiją. Tokiu atveju rekomenduočiau pasikonsultuoti su gydytoju psichiatru, kuris ne tik padės atsakyti, ar yra depresija, bet ir rekomenduos tinkamą gydymą. Neatmesčiau ir psichologinės pagalbos poreikio šiuo gyvenimo etapu.

Pagarbiai - psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Roma
2017-08-24
Sveiki, turėjau nustatyta depresija prieš kelis metus. Bet gydymą nutraukiau pati. Šiuo metu nesijaučiu labai gerai. Ir galvoju ar būtų galimas koks gydymas be vaistų. Kartais kyla mintys apie savižudybę.

Laba diena, Roma,

Ačiū už klausimą, kuris iš tiesų yra ir pagalbos šauksmas. Mintys apie savižudybę tik patvirtina, kad pagalba ir gydymas šiuo metu yra labai svarbūs ir būtini. Kalbant apie depresijos gydymą, paprastai geriausių rezultatų pasiekiama, kai medikamentinė pagalba derinama su psichoterapija. Gydymas be vaistų ir būtų psichoterapija. Galima tiek individuali, tiek grupinė psichoterapija, arba jas abi galima derinti kartu. Šiuo metu Lietuvoje tampa populiarios Mindfulness grupės depresijos įveikimui - reikėtų pasiieškoti artimiausiame mieste. Vilniuje galite rasti depresijos gydymo be vaistų programą "Įveik depresiją kitaip". Arba tiesiog kreipkitės individualios pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą.

Pagarbiai - psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Asta
2017-06-11
Laba diena. Man 32 metai. Prieš keletą metų turėjau nemažai streso ir pradėjo kažkas darytis su manimi? negalėdavau būti atvirose erdvėse, darydavosi silpna. Atrodė,kad tuoj nualpsiu. Nuvykau pas gydytoją,išrašė panaudoti seroxatą ir viskas greit praėjo. Dabar pastebėjau tokį dalyką, kad krtais nesuvokiu realybės. Na pvz mirė giminaitis, buvau laidotuvėse , bet nesuvokiu kad jo nebėra. Ir daug panašių situacijų. Net negaliu apsakyti, bet kartais toks jausmas, kaip plaukiojanti kokia būčiau?. Ar čia reikalingas gydymas?

Laba diena, Asta, rašote, kad prieš keletą metų turėjote nemažai streso. O kaip yra šiuo metu? Ar gali taip būti, kad ir šiuo metu yra stresinių situacijų, kurios įtakoja savijautą? Ar reiktų medikamentinio gydymo, reikėtų pasitarti su gydytoju psichiatru. Psichologas galėtų padėti susivokti, kokios situacijos kelia stresą, kaip į jas reaguojate, kaip galite padėti sau įveikiant stresą. Kitas klausimas - dėl realybės suvokimo. Mirus artimam žmogui, gali ištikti šokas ir kurį laiką galime iš tiesų nepriimti fakto, kad žmogaus jau nebėra. Dažniau taip atsitinka, kai mirtis yra labai netikėta arba jei su tuo žmogumi turėjome ypatingą ryšį. Galbūt ir Jums reikia laiko susitaikyti su netektimi, priimti šį faktą. Šiuo atveju galėtų padėti apsilankymas pas psichologą.

Pagarbiai - Kristina Ušackienė

Nuo: Mama
2017-05-12
Laba diena.
Norėčiau sužinoti ką daryti,kad vaikas nebūtų toks nervingas ir agresyvus?gyvenimas ne iš lengvųjų,vienai tenka auginti ir aplinkoj yra nerviškai sutrikusių žmonių tiek daržely,dauguma pikti nepatenkinti,o vaiko tėvas atvažiuoja tada vaikas pyksta kai išvažiuoja,išsilieja ant manęs,3metų vaikas,nesuprantu ką man daryti,vienas gydytojas siūlė valerijono,žuvų taukų guminukus valgo,jaučiuosi išsekus ir noriu padėt vaikui,bet kalbėjimas nepadeda.I darželį nenori eiti visiškai,būta netinkamo auklėtojų elgesio ir išvis nebenori ten eiti,pastovus nerimas ką daryt vienai ir kaip...
Laba diena, jaučiu Jūsų didelį norą padėti savo vaikui, motinišką rūpestį. Tuo pačiu girdžiu ir Jūsų kaip moters skausmą. Kadangi vaikučiui dar tik treji, jo savijauta labai priklauso nuo artimiausios aplinkos, nuo artimiausių žmonių, ypač Jūsų kaip mamos savijautos ir nuotaikos. Ne veltui sakoma, kad vaikai - mūsų veidrodėliai. Be to, vaikus labai traumuojančiai veikia tėvų skyrybos. Jau vien šio fakto pakanka, kad vaikas taptų nervingas ir agresyvus. Vaikai jaučiasi labai nesaugiai, dažniausiai turi slaptą viltį, kad tėvai vėl bus kartu. Jam reikia laiko susitaikyti su tėčio išėjimu, su poky
больше...
Laba diena, jaučiu Jūsų didelį norą padėti savo vaikui, motinišką rūpestį. Tuo pačiu girdžiu ir Jūsų kaip moters skausmą. Kadangi vaikučiui dar tik treji, jo savijauta labai priklauso nuo artimiausios aplinkos, nuo artimiausių žmonių, ypač Jūsų kaip mamos savijautos ir nuotaikos. Ne veltui sakoma, kad vaikai - mūsų veidrodėliai. Be to, vaikus labai traumuojančiai veikia tėvų skyrybos. Jau vien šio fakto pakanka, kad vaikas taptų nervingas ir agresyvus. Vaikai jaučiasi labai nesaugiai, dažniausiai turi slaptą viltį, kad tėvai vėl bus kartu. Jam reikia laiko susitaikyti su tėčio išėjimu, su pokyčiais. Tad jam iš tiesų labai reikalinga mylinčios mamos parama, supratimas ir pagalba. Iš tiesų sunku patarti iš tokio trumpo situacijos apibūdinimo. Parašysiu tik keletą pasiūlymų, kurie galėtų tikti Jūsų situacijoje. Galbūt tai padės atrasti, kaip elgtis toliau. Jei norisi konkretumo, tuomet galite apsilankyti pas vaikų psichologą, su kuriuo aptartumėte, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Taigi, kai išėjus tėčiui vaikas pyksta, labai svarbu, kad neišsigąstumėte jo jausmų. Galite įvardinti vaiko jausmą, pvz., "Panašu, kad tu liūdi/pyksti" ir pan. Parodykite, pasakykite, kad suprantate jį, kad jo vietoje tikriausiai jaustumėtės panašiai. Galite apkabinti, jei vaikas leidžiasi. Tuomet pasiūlykite pagalbą jam nusiraminti (būdų yra pačių įvairiausių, turite atrasti, kas tinka jūsų vaikui). Visa tai daug lengviau padaryti, jei pati esate rami ir nepervargusi. Panašu, kad ne tik vaiko savijauta kelia nerimą. Kaip Jūs pati išgyvenote skyrybas? Kaip jaučiatės, kai vaiko tėtis jį aplanko? Kokius jausmus jaučiate savo buvusiam vyrui? Kaip jaučiatės dėl to, kad vaikas negali tėčio matyti kasdien? ir t.t. Jeigu Jūsų pačios savijauta trukdo padėti vaikui, pirmiausiai siūlyčiau pasirūpinti savimi. Net jeigu vaikui būtų teikiama psichologinė pagalba, jam grįžus į tą pačią aplinką, pas neramią, ar pervargusią, depresišką ar nelaimingą mamą, jo savijauta vėl greitai grįžtų į pradinę būseną... Linkiu vidinės ramybės, kurios dėka, tikiu, lengviau rasite kelią, kaip būti, kalbėtis su savo vaiku.
Pagarbiai - Kristina Ušackienė
Nuo: Ugnė
2017-05-10
Labas vakaras. Nuo 13-14 metų turėjau depresiją (dabar 20), užeidavo seniau, kad nerviškai pradėdavau drebėti. Kartais užeina ir dabar taip jei prisimenu vaikystę arba apie ją kalbu su kažkuo. Ką paauglystėje patyriau, būna, kad naktį susapnuoji ir atsikeli iš to išgąsčio. Nuo vaikystės nėra didelio pasitikėjimo savimi, lyg ir nori kažką keisti, bet tuo pačiu ir bijai. Esu pasimetusi labai. Atrodo lyg nebežinai, ko nori. Galvoje atrodo, kad būtų labai daug klaustukų, mintys labai sujauktos. Gal galit padėti kaip suprasti save, labiau pasitikėti savimi ir ištrūkti iš tokios būsenos.. Ačiū.
Laba diena, Ugne,

Pirmiausiai noriu padėkoti už klausimą. Už tai, kad ieškai pagalbos sau, nors ir jauti, kad tai kartu ir baugina. Iš laiško sunku tiksliai suprasti, kokia buvo tavo vaikystė, ką išgyvenai paauglystėje. Ir vis dėlto, panašu, kad tavo depresija, nervinės reakcijos susijosios su kažkuo labai konkrečiu - galbūt įvykiu, galbūt tam tikrais tarpusavio santykiais, kažkuo, kas tau buvo reikšminga, ypatingai svarbu. Gali būti, kad patyrei labai stiprų emocinį išgyvenimą, sukrėtimą, kurio pasekmes jauti ligi šiol. Taip jau yra, kad negalime pabėgti nuo savo emocijų. Negalime pamiršti
больше...
Laba diena, Ugne,

Pirmiausiai noriu padėkoti už klausimą. Už tai, kad ieškai pagalbos sau, nors ir jauti, kad tai kartu ir baugina. Iš laiško sunku tiksliai suprasti, kokia buvo tavo vaikystė, ką išgyvenai paauglystėje. Ir vis dėlto, panašu, kad tavo depresija, nervinės reakcijos susijosios su kažkuo labai konkrečiu - galbūt įvykiu, galbūt tam tikrais tarpusavio santykiais, kažkuo, kas tau buvo reikšminga, ypatingai svarbu. Gali būti, kad patyrei labai stiprų emocinį išgyvenimą, sukrėtimą, kurio pasekmes jauti ligi šiol. Taip jau yra, kad negalime pabėgti nuo savo emocijų. Negalime pamiršti emociškai svarbių įvykių. Nėra tokio trintuko, kuriuo galėtume ištrinti savo praeitį. Tačiau galime išmokti priimti savo praeitį, kad jos šešėliai netemdytų dabarties ir ateities. Sutinku su tavimi, kad šioje situacijoje svarbu geriau save suprasti. Suprasti, kas įvyko TĄ dieną, ar Tuo Gyvenimo laikotarpiu. Kad visa tai suprasti, reikia išdrįsti sugrįžti į praeitį, tarsi iš naujo išgyventi tą patirtį. O tai neretai būna skausminga. Ne veltui rašai, kad norisi keistis, bet kartu ir baisu. Kam viso to reikia? Kad išsilaisvinti iš jausmų, kurie yra paslėpti kažkur giliai giliai viduje. Tai procesas, kuris neįvyksta per vieną dieną. Kartais tam prireikia ir metų ar daugiau. Gali bandyti tai daryti pati, skaitydama knygas ar padedama artimo žmogaus. Vis dėlto, rekomenduočiau pagalvoti ir apie profesionalią pagalbą - psichologą ar psichoterapeutą, kuris ne tik padėtų atrsati kelią, kaip išeiti iš užburto rato, bet ir būtų šalia. Linkiu drąsos susitikti su savimi.
Pagarbiai - Kristina Ušackienė
Nuo: Rimante
2017-02-11
Laba diena.Auginu 15 metu paaugle,jai puse metu uzeina traukuliai,lankemes pas gydytojus,paskyre vaistus,kol juos geria,traukuliai apmazeja,nustojus gerti vel paumeja,kas jai gali buti?

Laba diena, Rimante,

Jūsų žinutėje jaučiu didelį nerimą dėl dukters sveikatos. Deja, klausimas ne visai psichologo kompetencijai. Traukulių priežasčių gali būti labai įvairių. Kadangi traukuliai kartojasi, galima įtarti priepuolinius traukulius ar epilepsiją. Vertėtų daugiau pasikalbėti su savo gydytoju, išsiaiškinti, kodėl skiria būtent tokius vaistus, kaip jie veikia ir kaip juos vartoti, kiek laiko gali tekti vartoti vaistus, ar galima juos nutraukti ir pan. Kai kuriais atvejais vaistus gali tekti vartoti visą gyvenimą, tačiau kaip yra jūsų dukters atveju, sunku pasakyti.

Kalbant apie


больше...

Laba diena, Rimante,

Jūsų žinutėje jaučiu didelį nerimą dėl dukters sveikatos. Deja, klausimas ne visai psichologo kompetencijai. Traukulių priežasčių gali būti labai įvairių. Kadangi traukuliai kartojasi, galima įtarti priepuolinius traukulius ar epilepsiją. Vertėtų daugiau pasikalbėti su savo gydytoju, išsiaiškinti, kodėl skiria būtent tokius vaistus, kaip jie veikia ir kaip juos vartoti, kiek laiko gali tekti vartoti vaistus, ar galima juos nutraukti ir pan. Kai kuriais atvejais vaistus gali tekti vartoti visą gyvenimą, tačiau kaip yra jūsų dukters atveju, sunku pasakyti.

Kalbant apie psichologinę pagalbą, gali būti, kad jūsų dukrai psichologas galėtų padėti padėti atpažinti ir įveikti stresą, įvertinti emocinę būklę. Tačiau panašu, kad tokia pagalba būtų tik dalinė, šalia medikamentinės. Jums kaip mamai psichologas suteiktų galimybę pasidalinti savo nerimu, baimėmis dėl ateities, padėti susitaikyti su dukters sveikatos pokyčiais.

Su pagarba - Kristina Ušackienė

Nuo: Gabija
2017-02-01
Laba diena, jau apie mėnuo kankina stipri nemiga. Pirmiausia ji būdavo esant dideliam nerimui, artėjant egzaminams, kai iki paryčių tekdavo prasivartyti ir užmigdavau tik kelioms valandoms. Tačiau paskutiniu metu, nemiga kamuoja ramybės būsenoje, ji kartojasi 4 kartus per savaitę, kartais pavyksta užmigti tik paryčiais arba prasivartau visą naktį. Lankiausi pas šeimos gydytoją, išrašė gerti raminančių lexotanil, tačiau šie vaistai pradėjo taip pat nebepadėti, nebežinau kur kreiptis ir ieškoti pagalbos.

Laba diena, Gabija, pirmiausiai atsakysiu dėl vaistų - kartais užtrunka, kol gydytojas atitaiko reikiamą vaistą ar koreguoja dozę. Tad siųlyčiau dar kartą nueiti pas šeimos gydytoją ir pasitarti. Rašote, kad nemiga tęsiasi ir "ramybės būsenoje". Galbūt baigėsi egzaminai, tačiau yra kitų nerimo šaltinių? O gal atsirado baimė, kad ir vėl nepavyks užmigti? Pabandykite susikurti vakaro ritualą, kuris padėtų atsipalaiduoti prieš miegą. Jeigu po poros savaičių nepagerės, tuomet galite kreiptis į psichologą - paprastai kartu lengviau atrasti priežastis ir pagalbos sau būdus.

Pagarbiai - Kristina Ušackienė


Lankytojų klausimai publikuojami be korektūros.