Klausk gydytojo

Klausimas ir atsakymas bus publikuojami šiame tinklalapyje.
Labai prašytume rašyti klausimus be rašybos klaidų.
Kristina Ušackienė (UAB „Panerio klinika“)

Psichologė, atsakys į klausimus apie vaikų, paauglių ir suaugusiųjų emocinę savijautą (nerimą, depresiją, baimes, paniką ir kt.), savivertę, vaikų – tėvų tarpusavio santykius ir auklėjimą, prieraišumą, vaikystės traumas, įvaikintų/globojamų vaikų emocijų ir elgesio ypatumus.

Psichologė Kristina Ušackienė dirba privačioje klinikoje UAB „Panerioklinika“ bei VGC “Pastogė“. Konsultuoja paauglius ir suaugusius, poras. Veda saves pažinimo, sapnų analizės, filmų terapijos grupes.Psichologė remiasi egzistencinės terapijos principais, taiko naratyvinės, kognityvinės terapijos metodus, gali taikyti dailės terapijos elementus.

Išsilavinimas:
1995-1999m.VDU įgytas psichologijos bakalauras.
1999-2001m. VDU įgytas sveikatos psichologijos magistro laipsnis.
2015m. ir 2016m. stažuotės Norvegijoje (sisteminis šeimos konsultavimas, naratyvinė terapija).
Nuo 2014m. priklausau Lietuvos psichologų sąjungai.
Kiekvienais metais keliu savo profesinę kvalifikaciją dalyvaudama įvairiuose seminaruose ir konferencijose.

Darbo patirtis:
1999 m – 2002 m VĮ “Valkininkų sanatorija”, psichologė
2002 m – iki dabar VGC “Pastogė”, psichologė
2006 m – iki dabar PPKC, psichologė, lektorė
2012 m – iki dabar UAB “Panerioklinika, psichologė
 
UAB  ”Panerio klinika”
Panerių g 79, Kaunas
+370 687 38049
 

Ekspertas atsako:
Nuo: Violeta
2020-10-12
Laba diena,
Ar vitamino D trūkumas gali būti nerimo priežastis? Man jau kelis mėnesius jaučiasi nerimas, ypač viešose vietose. Jaučiasi galvos svaigimas, oro trūkumas. Trūksta energijos, nesinori smarkiai dirbti. Kiek bijau eiti į parduotuves (ir dėl viruso, ir dėl galvos svaigimo baimės). Man praeitais metais buvo vitamino D trūkumas, todėl pamaniau, kad nepakenks, jeigu ir šiais metais jo kiek išgersiu. Taip atrodo, kad tą dieną, kai pradėjau jį gerti (panašiai prieš savaitę) mano galva "tapo šviesesnė" (nežinau, kaip aiškiau paaiškinti), pasitaisė kiek nuotaika. Penktadienį dariau kraujo tyrimą ir pasirodo, kad man iš tikrųjų labai trūko vitamino D. Ar tai gali būti mano nerimo priežastis? Ar vitamino D trūkumas sukelia depresiją/nerimą/baimes?
Man šiuo metu yra 18 metų.

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Vitaminas D yra labai reikalingas organizmui, bendrai imuninei sistemai. Galbūt tai lėmė silpnumą ir iš to kilo baimės. Tačiau depresijai/nerimui/baimėms gali įvairių priežasčių.

Pagrbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Klausimai ekspertui:

Visos temos

Nuo: Ernesta
2020-10-20
Sveiki. Esu po onkologines ligos jau eina 7 metai, man 20 metu. Liga buvo 4 stadijos žinoma dabar viskas gerai, bet man vis dar sunku su tuo susitaikyti, nes ir po visko man neauga plaukai kaip ankščiau, nera menstruacijų, turiu truputi sutrikimų su pusiausvyra ir tai mane slegia su tėvais nelabai bendrauju. Aš esu labai uždari ir gan dažnai verkiu buna kažka skauda negaliu pasitarti su šeimos nariais nes tuo pat išvadins skaudulių, nes gan dažnai kas nors skauda ir as dėl to pradedu stresuoti. Gal ka nors patarsite ka daryti?

Laba diena, Ernesta,

Ačiū už klausimą ir pasidalinimą savo istorija. Iš vienos pusės galite pasidžiaugti, kad nepaisant pradžioje diagnozuotos 4-os stadijos, šiuo metu yra gerai. Iš kitos pusės liekamieji reiškiniai neleidžia pilnai džiaugtis, patiriate skausmus. Iš Jūsų laiško suprantu, kad dėl ligos labai užsidarėte. Tuo pačiu iš artimiausios aplinkos nesulaukiate norimo supratimo ir palaikymo. Jūsų atveju galėtumėte pabandyti rasti panašią patirtį turinčių asmenų grupę (tinka tiek gyvai, tiek virtualiai). Taip pat galėtų padėti ilgalaikė psichoterapija, kur galėtumėte atvirai dalintis, kaip jaučiatės, ką išgyvenate.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Kotryna
2020-10-08
Sveiki, kartais jaučiu didelę šilumą veido srityje. Galūnės dažnai būna vėsios. Man 26, kraujospūdis žemas, turiu psichologinių bėdų, nerimas ir visa kita. Taip pat kamuoja gumulo jausmas. Kaip save nuraminti. Ir ar minėti simptomai, šiluma veido srityje ir gumulas gerklėje tikėtini psichologinėms problemoms? Ačiū.

Laba diena, Kotryna,

Ačiū už klausimą. Pirmiausiai dėl minėtų simptomų pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Žiūrint iš psichologinės pusės, gumulo jausmas pasitaiko gana dažnai, kai turime užgniaužtų emocijų, dalykų, apie kuriuos nesinori ar baisu kalbėti. Dažnai tai pykčio jausmas, nuoskaudos ir pan. Galbūt šiluma veide taip pat su tuo susijusi. Tad jei medicininės patikros metu bus nenusdtatyta biologinės kilmės sutrikimų, rekomenduočiau kreiptis psichologinės pagalbos.

Pagarbiai, psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Violeta
2020-10-05
Labas vakaras,
Noriu tik paklausti, kaip man nustoti išsigalvoti ligas ir pasitikėti labiau savimi? Šių metų pradžioje viskas man buvo gerai, sugebėjau susitvarkyti kambarį, išvažiuoti į miestą ir pagaminti vakarienę ir net nepavargdavau. Po to birželio mėnesį aš pradėjau laikyti vairavimo egzaminus, man reikėjo rauti 2 dantis, na, visas mėnuo buvo pilnas stresuojančių kelionių. Paskutinio egzamino metu man baisiai drebėjo rankos, kažkaip "bangavo", svaigo galva. Po egzamino kojos jautėsi kaip makaronai, negalėjau pasikelti iš lovos. Ir taip prasidėjo galvos svaigimas ir baimės - tik atsisėdu, noriu nueiti kur nors, tai svaigsta galva, darosi silpna. Reikia kažkur išvažiuoti - iškart pykina. Iš pradžių galvojau, gal kokios medžiagos trūksta, magnio ar geležies, bet kraujo tyrimai geri. Nesinori išeiti iš kambario, sunkiau pasidaryti vakarienę, nes trūksta oro, darosi silpna. Kankina kaltės jausmas, nes nieko produktyvaus jau kelis mėnesius normaliai negaliu padaryti. Rugsėjį turėjau eiti į mokyklą, bet pamokos metu lenda tokios mintys "kas bus, jeigu dabar nuaplsi? Ką pagalvos klasiokai? Būtų gėda" ir pan. Negalėjau išsėdėti visos pamokos, praleidinėjau pamokas. Šiuo metu lankausi pas psichiatrą, bet taip atrodo, kas man trūksta su juo laiko pilnai pasakyti savo problemas, išsikalbėti. Jis atliko pschichologinį tyrimą ir nustatė, kad man kaip ir yra depresija ir išrašė vaisto trittico. Grįžusi namo pamačiau to vaisto šalutinius efektus ir vėl išsigandau, kad man jie nepasireikštų. Taip dažnai būna - pamatau filmą ar serialą, kuriame miršta ar kenčia žmogus, ir pradedu bijot, kad man taip neatsitiktų. Bijau išeiti viena į parduotuvę, kad nenualpčiau. Galiausiai suprantu, kad tai yra savęs įtikinimas, bet man tiesiog sunku apie tokius dalykus paprasčiausiai negalvoti. Kai žaidžiu žaidimus, užsiimu kokia veikla, mažiau galvoju, tai ir pačiai ramiau, atrodo, ir svaigimas visi dingo, bet tada kaip ir prisimenu "pala, aš neturėčiau dabar nervintis?" Gal pasiūlėtumėte kokių metodų? Aš jau bandžiau meditaciją, bet ji padėjo tik laikinai. Man gerti psichiatro išrašytus vaistus? Man dabar yra 18 metų.
Ačiū

Laba diena, Violeta,

Ačiū už klausimą ir išsamų problemos pateikimą. Panašu, kad Jūsų sunkumai tikrai psichologinio pobūdžio. Depresijos atveju efektyviausia, kai medikamentinis gydymas derinamas kartu su psichoterapija. Jūsų atveju rekomenduotina ilgalaikė, t.y. kuri truktų bent metus laiko. Jos metu galėsite kartu su specialistu patyrinėti nerimą keliančias situacijas, pabandyti suprasti, kas įvyko paskutinio egzamino metu, kaip tai paveikė nuostatas apie savo gyvenimą. Svaigimas ir nenoras nieko daryti gali būti kaip apsauga nuo veikos, kur gali nepasisekti, kur nesate tikra, ar pavyks.


daugiau...

Laba diena, Violeta,

Ačiū už klausimą ir išsamų problemos pateikimą. Panašu, kad Jūsų sunkumai tikrai psichologinio pobūdžio. Depresijos atveju efektyviausia, kai medikamentinis gydymas derinamas kartu su psichoterapija. Jūsų atveju rekomenduotina ilgalaikė, t.y. kuri truktų bent metus laiko. Jos metu galėsite kartu su specialistu patyrinėti nerimą keliančias situacijas, pabandyti suprasti, kas įvyko paskutinio egzamino metu, kaip tai paveikė nuostatas apie savo gyvenimą. Svaigimas ir nenoras nieko daryti gali būti kaip apsauga nuo veikos, kur gali nepasisekti, kur nesate tikra, ar pavyks. Galima patyrinėti, kaip reaguojate susidūrusi su nesėkmėmis, ką Jums tai reiškia? Rekomenduojame susikurti dienos rutiną, įtraukiant ir fizinę veiklą (priklausomai nuo to, kas patinka). Taip pat galite grįžti prie meditacijų. Jūsų atveju tiktų Kalno meditaciją, kurią galite rasti Kauno visuomenės sveikatos biuro tinklapyje: kaunovsb.lt/data/public/uploads/2018/01/kalno-pratimas.mp3

Pagarbiai, psichilogė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Airida
2020-09-12
Sveiki. Sergu generalizuotu nerimo sutrikimu, todėl betkoks sunkumas man sukelia mintį: o jeigu dabar man pasidarys taip blogai, kad nebepajėgsiu atsitiesti? Tiksliau, nerimas kad nerimausiu. Manyčiau, net ne pati situacija tiek sukelia nemalonumus kiek ta mintis, jog tu silpna ir gal neištversi. Neįsivaizduoju, kaip ištverčiau netektis ar nelaimes. Vakar pas mane šeimoje vienam žmogui, turinčiui isterinius epizodus pasidarė labai blogai, ir iškarto man mintis: o Dieve, kaip dabar bus, gal dabar aš sudepresiosiu, gal man dabar jau viskas... na ir žinoma kad po šitų minčių tas nerimas ateina. Kaip šitą mintį pakeisti ir patikėti, kad gal nesu silpna? Ačiū

Laba diena, Airida,

Ačiū už klausimą. Nerimas yra baimės apie tai, ko mes nežinome. Toks paradoksas: bijau, tačiau iš tiesų negaliu paaiškinti, ko bijau. Jūsų atveju baisu, kad esant tam tikrai situacijai galite nebesukontroliuoti savęs, nesate tikra, ar susitvarkysite. Pirmiausiai, mes visi nesame apsaugoti nuo įvykių, kurie mums nutiks ateityje. Greičiausiai tikrai susidursime su artimų žmonių netektimis. Ir tai yra sunkus išgyvenimas. Iš tiesų negalima tam pasiruošti tiek, kad įvykis nejaudintų. Netekties skausmas yra procesas, kurį teks įveikti. Tačiau nepamirškite, kad tokiais atvejais neprivalote visko padaryti pati. Visuomet galite kreiptis profesionalios pagalbos.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalotinės krypties kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Vytautė
2020-08-26
Sveiki. Galbūt man padėsite. Turiu diagnozuotą nerimą, su kuriuo eina stipri disociacija, tiksliau, derealizacija. Dažnai pasijaučiu netikrai, o tuomet suima panika, jaučiuosi lyg prieš panikos ataką. Deja, yra vienas dalykas, kuris tik dar labiau tai sunkina. Aš labai labai daug svajoju. Manau, turiu tokį sutrikimą, kai svajojama perdaug. Ilgai įsijaučiant į tas svajones ir prasideda disociacija. Vis ir vėl pradedu, nes galvoju, kad jau daugiau taip nebebus, tai minutei atsipalaiduoju, bet nerimas, kad imsiu visko nebeatskirti nuo realybės užeina, ir toks užburtasis ratas... lankau psichologą, ji patikino, kad šizoidinių ryšių pas mane tikrai nėra, jog nebus taip kad nebeatskirsiu realybės, ir tai tikrai nerimas, bet kiekvieną kartą užėjus tam baisiam netikrumo jausmui išsigastu, kad išprotėsiu. Kuo labiau nerimauju, tuo viskas stiprėja. Kaip kontroliuoti tą skraidymą padebesiais? Tiesiog bijau perdaug įsisvajoti. Imu nuolat kontroliuoti visas savo mintis, dar užklumpa pnesinio kompulsinio sindromo simptomai, ir jau tada dviguvai... su nerimu kaip ir išmokau susidoroti, tačiau disociacijos visdar labai bijau, gal jau tikrai prieš kokią rimtą psichinę ligą man šitaip? Ačiū

Laba diena, Vytaute,

Ačiū už klausimą. Disociacijos dažnai yra kaip pasekmė anksčiau patirtų trauminių įvykių. Galbūt ir Jūsų atveju yra priežasčių, dėl ko prasidėjo disociacijos? Ar gali taip būti, kad ir svajojimas atsirado siekiant kompensuoti nesėkmes ar sunkumus? Galbūt iš tiesų kartais sunku priimti realybę su savo reikalavimais, pareigomis, žmonėmis, su kuriais tenka susidurti? Tarsi norėtųsi nuo kažko pabėgti. Galbūt "skraidymas padebesiais" ir yra tas pabėgimas (kartais bėgama ne nuo dabartinių įvykių, o praeities). O gal svajojimas padeda pamatyti save tokią, kokia norėtųsi būti?


daugiau...

Laba diena, Vytaute,

Ačiū už klausimą. Disociacijos dažnai yra kaip pasekmė anksčiau patirtų trauminių įvykių. Galbūt ir Jūsų atveju yra priežasčių, dėl ko prasidėjo disociacijos? Ar gali taip būti, kad ir svajojimas atsirado siekiant kompensuoti nesėkmes ar sunkumus? Galbūt iš tiesų kartais sunku priimti realybę su savo reikalavimais, pareigomis, žmonėmis, su kuriais tenka susidurti? Tarsi norėtųsi nuo kažko pabėgti. Galbūt "skraidymas padebesiais" ir yra tas pabėgimas (kartais bėgama ne nuo dabartinių įvykių, o praeities). O gal svajojimas padeda pamatyti save tokią, kokia norėtųsi būti? Būtų lengviau atsakyti žinant svajonių turinį. Jeigu taip, apie tai verta kalbėtis su savo psichologe, paieškoti giluminių priežasčių. Dar viena svarbi tema - baimė išprotėti. Galite sau užduoti klausimą, kas blogiausio galėtų nutikti, jei atsitiktų taip, kaip įsivaizduojate? Tą galėtumėte padaryti kartu su psichologe.

Tikrai puiku, kad lankotės pas psichologę, kad išmokote sau padėti esant nerimui. Svarbiau ne sau pažadėti, kad "daugiau taip tikrai nebus", nes nežinome, ar tikrai. Žinoma, pozityvo reikia, tačiau ne mažiau svarbu išmokti sustabdyti prasidėjusį "uždarą ratą", padėti sau, kai užeina nerimas ar panikos atakos.

Pabaigoje noriu atkreipti dėmesį, kad diagnozes nustato gydytojai psichiatrai.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Julia
2020-08-06
Sveiki, man atrodo as sergu išsiskyrimo sindromu ( jeigu tiks yra). Nuo vaikystes bijodavau išsiskirti su tėvais, stovyklos, išvykos, labai norėdavau išvažiuoti, bet labai pergyvendavau, kad reikia išsiskirti, verkdavau jeigu žinidavau, jeigu nors ir trumoam trks išsiskirti. Dabar turiu savo vaikus, labai noriu juos palikti seneliams, bet artėjant išsiskyrimo momentui ( nors tikrai žinau, kad vaikai bus laimingi ir nieko jiems netruks), pradedu nerimauti, ašaros liejasi, įsiskausta galva, pradedu vemti. Nerimas tęsiasi parą iki kol atiduodu vaikus. Tuomet viskas atslūgsta. Aš nebežinau, kaio man save suvaldyti, nes gėda ir prieš save ir vaikus. Vaistai nereceptiniai nepadeda sustabdyti ašarų ir nerimo. Ką daryti? Kokius vaistus man vartoti? Ačiū

Laba diena, Julia,

Ačiū už klausimą. Dėl vaistų reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba gydytoju psichiatru. Jūsų atveju galėtų padėti ir psichoterapija. Panašu, kad užčiuopiate problemos priežastį, bet iki galo problema nėra išspręsta. Padedant specialistui, išmoktumėte atskirti savo jausmus artimiems žmonėms praeityje nuo dabartinės situacijos bei pagalbos sau būdų.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: .....
2020-08-06
Sveiki. Noriu paklausti, ar galėtų būtu ryšys tokioje situacijoje. Prieš 4 mėnesius skundžiausi virškinimo sutrikimais, tačiau gydytojai nerado priežasties. Praėjo. Dabar vėl jau 3 dienos tas pats.. ar gali būti, kad priežastys psichologinės? Turiu nerimo sutrikimą, todėl jeigu tik ką suskausta, iškarto įsivaizduoju baisiausią scenarijų. Nuolat įtariu, kad man kažkas yra, nors vos prieš mėnesį dariausi išsamius kraujo tyrimus, mano sveikata nepriekaištinga, bet vis galvoju, o jeigu kažką nepamatė, na, toks kaip ir sustrikimas... nuo balandžio mėnesio sustiprėjus nerimui galima sakyti kasdien patiriu įtampą, žinoma, ne visada, bet dažnai. Tiesiog nerimas daro savo. Ar aš tik prisigalvoju? Ar ištikrųjų nuolatinis nerimas padarė savo? Ačiū

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Labai svarbu, kad pasidarėte medicininius tyrimus, kurie nerodo rimtų sutrikimų. Tokiu atveju tikrai didelė tikimybė, kad tai psichologiniai dalykai. Mintys yra labai galingos. Taip, kaip mintimis galite sau įsikalbėti, kad Jums kažkas negerai, lygiai taip pat galite išmokti ir save nuraminti. Tam labai tinka kognityvinė psichoterapija, dėmesingas įsisąmoninimas - šia tema galite rasti literatūros. Žinoma, galite kreiptis ir į specialistus - psichologus ar psichoterapeutus.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Deimantė
2020-08-01
Sveiki. Galbūt padėsite man kažkiek atnarplioti šį reikalą. Galbūt skambės keistai, bet, kodėl, pagalvojus apie savo psichologę aš jaučiu nerimą? Paskutinėmis savaitėmis pajaučiau, kad kažkiek prie jos prisirišau, o kadangi labai bijau prie žmonių prisirišti, todėl jaučiu tokį nerimą... aptariau šį dalyką su ja, savaitę viskas buvo gerai, dabar vėl pradėjo toks nerimas kankinti, kad galbūt be jos negalėsiu normaliai gyventi, nes kažkaip visada nueidavau pas ją su problemomis, o ji padėdavo jas išspręsti, taigi ir pasidarė toks keistas prisirišimas, ir, atleiskite, gal 4 kartą naudoju šį žodį- ir vėl baimė, juk greitai reikės išsiskirti, nors atrodo aš nejaučiu tokio noro su ja susitikti, bet kodėl tada apie ją pagalvojus mane apima nerimas? Ar čia tik jis ir yra, ar jau rimtas koks prisirišimas? Ką patartumėte daryti? Labai jums ačiū!

Laba diena, Deimante,

Ačiū už klausimą. Panašu, kad prisirišote prie savo psichologės. Taip neretai atsitinka. Pirmiausiai noriu pasidžiaugti, kad išdrįsote apie tai pasikalbėti su pačia psichologe. Nebijokite vėl apie tai kalbėtis. Rašote, kad greitai reikės išsiskirti. Ar tikrai reikės? Gal yra galimybių pratęsti konsultacijas ir išsiaiškinti iki galo, aptarti, kas kelia nerimą, kokiomis aplinkybėmis galima būtų sugrįžti ir pan.? Pasiruošimas atsisveikinimui yra labai svarbus procesas. Jis gali užtrukti ir keletą susitikimų.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Aida
2020-06-30
Sveiki. Keistą klausimą turiu. Dar vaikystėje buvau labai kūrybingas vaikas, daug svajojau. Vėliau pradėjau svajoti kitaip. Tiesiog tai lyg istorija. Mano svajonės yra su veikėjais, jie visi turi savo istorijas, žodžiu, atrodo būčiau rašytoja ir savo galvoje kurčiau knygą. Tai lyg filmas, na žodžiu, gal supratote ką norėjau pasakyti. Lyg žiūrėtum filmą, bet jis sukurtas tavo galvoje. Prieš mėnesį internete sužinojau, jog tai sutrikimas. Žinoma, man tai netrukdo susikaupti, bet rašoma, kad tai labai blogai, nes toks svajojimas gali privesti prie šizofrenijos. Labai bijau, argi taip gali būti? Ačiū

Laba diena, Aida,

Ačiū Jums už klausimą. Noriu Jums taip pat užduoti klausimą - jei nebūtumėte apie tai paskaičiusi, greičiausiai sau ramiai svajotumėte ir mėgautumėtės savo svajonėmis. O gal kada nors ir į knygą jas sudėsite? Jeigu išlieka kritiškumas realybės atžvilgiu, tuomet tikrai nėra šizofrenija. Apie ligą galima pradėti galvoti, jei svajonių nebeatskiriama nuo realaus gyvenimo.

Pagrabiai, "Panerio" klinikos psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: -
2020-06-22
Sveiki. Galbūt keistai skambės, tačiau klausiu, ar įmanoma prisišaukti ligas. Kadangi kasdien gyvenu su daugiau ar mažiau nerimo, labai dažnai, kažką suskaudus pgalvoju ,,o jei tai koki nors rimta liga’’, tiesiog dažnai netgi įsitikinus būnu, kad galbūt sergu kažkuo.. įmanoma galvojimu ištirsų susirgti? ar tiesa jog mes į savo gyvenimą ligas prisišaukiame? Ačiū

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Na, magiškai ligos neprisišauksite. Tačiau yra ryšys tarp mūsų minčių ir savijautos. Tyrimai streso srityje rodo, kad ne tiek pats stresas neigiamai veikia žmogų, bet suvokimas, kad tas stresas "man labai kenkia". Jūsų atveju vertėtų pasikonsultuoti su psichologu, kaip padėti sau įveikti nerimą.

Pagarbiai, "Panerio" klinikos psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: -
2020-06-10
Sveiki. Kas sukelia generalizuotą nerimo sutrikimą? Ar tikrai stresas? Ar galėjo genetika turėti įtaką, jei mano mama sirgo panikos sutrikimu? Ačiū

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Generalizuoto nerimo priežastys išlieka iki galo neaiškios. Tačiau stresas gali sukelti ar pastiprinti generalizuoto nerimo raišką. Genetika gali turėti įtakos panikos sutrikimams, tačiau ne generalizuoto nerimo atsiradimui.

Pagarbiai, "Panerio" klinikos psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Vanesa
2020-06-09
Sveiki. Kaip nustoti graužtis dėl likimo? Turiu stipru nerima, dėl jo visko bijau, visokios mintys kyla, net nerimauti bijau, nes ir vėl pasakysiu šį žodį: bijau, jog susirgsiu depresija.. jaučiuosi kitokia. Nenormali. Nesugebanti gyventi kaip kiti... dažnai labai jaudinuos, jog niekas nepadės.. kaip baigti taip galvoti? Ačiū

Laba diena, Vanesa,

Ačiū už klausimą. Iš to, ką parašėte, panašu, kad Jums sunku save priimti tokią, kokia esate, spėju, kad prie to prisideda lyginimasis su kitais. Kitas svarbus momentas, susidaro įspūdis, kad labai daug galvojate apie tai, kas gali nutikti ateityje. Tuo pačiu tarsi pabėgate nuo buvimo čia ir dabar. Jūsų nerimas, kurį išgyvenate, - tai tarsi aisbergo viršūnė, o po vandeniu esanti dalis yra tai, ko pati apie save nesuprantate. Jūsų atveju rekomenduočiau pradėti ilgalaikę psichoterapiją, kur kartu su profesionalu galėtumėte patyrinėti savo nerimą, paieškoti jo ištakų, suteikti tam nerimui erdvės ir kartu sumažinti jo plitimą kasdieniuose reikaluose.

Pagarbiai, psichologė, psichoanalitinės terapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Mindaugas
2020-05-30
Sveiki, turiu problemą, vasario mėnesį buvau sporto salėje ir bėgant ant takelio pradėjo temti akyse, išsigandau, pradėjau galvoti kas čia buvo , gal širdis streikuoja. Poto prasidėjo įvairūs simptomai , durimas širdies plote ar tai toks spaudimas, įdomus pykinimas kažkoks nevimdo , bet taip kazkaip šleikštulys toks, kažkoks pliūpsnis užeidavo į galvą lyg link alpimo ir praeidavo, galvos skausmas, buvau pas kardiologą ir endikrinologą , echoskopija gera, skydliaukė gera, dėjo aparatą žiūrėti širdies darbą parai, viskas ok, išskyrus ryte prieš atiduodant buvo permušimas vienas, gal dėl to , kad nieko per tą parą nebuvo ir reikės grąžinti. Žodžiu šeimos daktare išraše Escitalopram Activis 10mg. Pagerėjo jau tu pliupsnių į galvą nebėra, nebepykina, širdis irgi aprimo. Geriau po tabletę į dieną , bet kad viskas išnyktų nėra taip, kartais lyg galvą skaudetu tokia netikra kažkokia, arba širdies plote toks spaudimas ir kartais užeina kad sunkiau įkvėpti , padidinom dozę iki pusantros tabletės vėl būna kad vieną dieną viskas ok, kitą diena ar tai galvoje toks sunkumas apdujimas mažas arba širdies plote spaudimas, arba įkvėpti sunkiau ir kas kart skirtingas simtomas nėra kad vienu metu būtų viskas iškarto. Tai galvoju ar tie vaistai išgydys mane ar blogi jie nes nėra taip kad jausciaus visada gerai, bet aisku geriau nei be jų ir kiek laiko reikės juos gert, baimių kažkokių nėra bet simtomai vistiek tai būna tai ne. Gal ka patartumet, šiandien va jauciu maža galvos skausmą

Laba diena, Mindaugai,

Ačiū už klausimą. Psichologas neturi kompetencijos komentuoti gydymą vaistais, tad šiuo atveju reiktų konsultuotis su gydančiu gydytoju. Iš jūsų aprašytos situacijos panašu, kad simptomai gali būti psichologinio pobūdžio. Gali būti baimė, kad panašūs pojūčiai gali pasikartoti. svarbu atkreipti dėmesį, ar šiuo metu nėra papildomų rūpesčių, įtampų, neišspręstų problemų ir stresinių situacijų. Jeigu pastebėsite, kad simptomai kartojasi, rekomenduočiau pasitikslinti, ar tai nėra panikos atakos.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Simona
2020-05-27
Laba diena. Ar taip būna, kad depresija neišgydoma? Esu visiškoj krizėj, einu pas specialistus, bet labai bijau, o jeigu man nepagerės.. ar būna išviso tokių atvejų, kad žmogui niekas nepadeda? Ačiū

Laba diena, Simona,

Ačiū už klausimą. Žinoma, į jį atsakyti nežinant konkrečios situacijos būtų keblu. Depresija reiškiasi įvairiai. Būna vienkartinių epizodų, būna, kad depresija atsikartoja, būna, kad ji pasireiškia sezoniškai. Net jei depresija nėra išgydoma, galima pasiekti būsenos pagerėjimo laikotarpių. Kartais atrodo, kad niekas nepadeda. Kaip jaustumėtės, jei nustotumėte vaikščioti pas specialistus? Stiprios depresijos atveju rekomenduotina gydymą vaistais derinti su psichoterapija. Taip pat rekomenduotina įtraukti aktyvų sportą. Tad linkiu, kad artimiausiu metu savijauta bent jau pagerėtų, kad būtų lengviau atlaikyti sunkesnius laikotarpius.

Pagrabiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Anonim
2020-05-14
Laba diena. Labai prašau pagalbos. Mano mamai blogai. Sako, jog nenori gyventi, jos gyvenimas pilkas. Sako, kad mes sugadinome jai gyvenimą, siubingai reaguoja į kiekviena negera dalyka. Psichologo pagalbos atsisako, sako jog nedrįstume nes tada nusižudys. Ką daryti, labai jums ačiū

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Panašu, kad atsidūrėte sudėtingoje situacijoje. Mamai blogai, kaltina Jus, kad sugadinote jai gyvenimą, tačiau psichologo pagalbos atsisako. Svarbu, kad atsakytumėte sau, kiek galite, kiek norite padėti mamai? Ar nėra taip, kad per kaltinimus mama manipuliuoja, siekdama Jūsų dėmesio, laiko ir panašiai? Jūsų atveju ir pačiam/-iai būtų naudinga psichologo konsultacijos, kad susigaudyti savo jausmuose, savo santykyje su mama.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Valda
2020-05-14
Labas rytas. Turiu labai judrų, 6 metu berniuką. Patarkite kaip elgtis. Nemoka susidoroti su savo emocine bukle. Jei supyksta, tuoj pat pradeda mustis, spardytis, arba meta į mane kas tik po ranka papuola. Bandau sulaikyti, jei muša ar spiria, sugaunu ranką ar koją; sakau eiti į kitą kambarį, tai užsidaręs spardo, daužo, duris. Po pykčio protrūkio, kalbamės, aiskinu, kad taip elgtis negalima, man skauda, jei supyksta, kad reikia gyliai kvėpuoti, o ne muštis ir pan. Tuo momentu jis verkia, atsiprašo, pažada taip nesielgti, bet tik supyksta ir vėl tas pats. Būna kartais, kad tiesiog nei iš šio, nei iš to, eina pro šalį ir su ranka trenkia man per koja, arba tiesiog prieina ir spiria šuniui, kuris jam niekada nieko nepadarė, net nėra suurzges. Paklaustas kodėl taip daro, atsako, kad jis tik truputį, neskaudziai. Ir taip beveik kiekvieną dieną. Kiek kartų kalbu, kiek aiskinu, ir jokio rezultato. Būčiau dėkinga, jei patartumete, nes nebezinau kaip elgtis. Ačiū.

Laba diena, Valda,

Ačiū už klausimą. Panašu, kad problema įsisenėjusi. Iš Jūsų laiško jaučiasi Jūsų beviltiškumas ir nusiminimas. Kalbant apie vaikų pyktį, sverbu atkreipti dėmesį, kokį pavyzdį vaikas mato savo artimiausioje aplinkoje. Ar nėra taip, kad kažkas iš suaugusių pykčio apimtas elgiasi impulsyviai? Ar pats nėra patyręs smurto? Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kas vyksta šeimoje, ar nėra pokyčių? Tai irgi gali išprovokuoti vaiko pyktį. Šis jausmas rodo, kad vaikas iš tiesų dėl kažko jaučiasi blogai. Gerai, kad reaguojate į netinkamą vaiko elgesį. Vaikui supykus, svarbu priimti vai


daugiau...

Laba diena, Valda,

Ačiū už klausimą. Panašu, kad problema įsisenėjusi. Iš Jūsų laiško jaučiasi Jūsų beviltiškumas ir nusiminimas. Kalbant apie vaikų pyktį, sverbu atkreipti dėmesį, kokį pavyzdį vaikas mato savo artimiausioje aplinkoje. Ar nėra taip, kad kažkas iš suaugusių pykčio apimtas elgiasi impulsyviai? Ar pats nėra patyręs smurto? Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kas vyksta šeimoje, ar nėra pokyčių? Tai irgi gali išprovokuoti vaiko pyktį. Šis jausmas rodo, kad vaikas iš tiesų dėl kažko jaučiasi blogai. Gerai, kad reaguojate į netinkamą vaiko elgesį. Vaikui supykus, svarbu priimti vaiko emociją, jokiu būdu nesakyti "Nepyk", "Pykti negražu" ir panašiai. Geriau atreaguoti "Panašu, kad tu supykai". Jausmui leidžiame būti, tačiau elgesį koreguojame: "Matau, kad stipriai pyksti, tačiau supykus kitų nemušame. Gali patrypti kojomis ar pabėgioti." (Čia pavyzdys, kurį galima adaptuoti priklausomai nuo situacijos). Iš tiesų vaikų auklėjimas yra ilgas, nuoseklus procesas, todėl galite užsirašyti į tėvystės įgūdžių kursus, pvz., STEP grupės. Pastaruoju metu jų galima rasti ir online.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Danielė
2020-05-08
Laba diena. Kasdien suima panika dėl pasaulio. Dažnai nesuprantu, kaip viskas yra, mes žmonės, gyvenam, kažkoks netikrumo jausmas paima, ar tai pavojinga, bijau, kad išprotėsiu..

Laba diena, Daniele,

Ačiū už klausimą. Spėju, kad esate jaunas žmogus? Jei taip, toks mąstymas gali būti būdingas Jūsų amžiui. Jei klystu dėl amžiaus, galbūt tiesiog esate jautresnė asmenybė. Ar šis mąstymas nėra susijęs su COVID-19 karantinu? Dėl panikos, padidėjusio nerimo rekomenduočiau pasikalbėti su psichologu.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Vardas
2020-04-29
Laba diena,

Situacija tokia, jog prieš metus pirmą kartą susidūriau su panikos ataka, buvau su vaiku parduotuvėje, ir viskas prasidėjo, maniau mirštu, išsikviečiau vyrą, grįžus namo viskas aprimo ir tuo baigėsi..
Poto dar labai retai pasirodydavo lengva panika, bet greit susitvarkydavau, ir nukreipdavau mintis kitur,gyventi netrugdė.
Gruodžio pradžioje pakeičiau darbą, buvo daug streso šeimoje, vėl grįžo panikos atakos, kelios per dieną, baimė mirti, baisios mintys, baimė išeiti iš namų, iš darbo išėjau po 3 mėn, nes nebesugebėjau susitvarkyti, kreipiausi į psihoterapeutą, paskyrė xanax 1mg i dieną, vartoju jau 3 mėnesius, padeda ir labai, tačiau jaučiu, kad panika jau valdyti galiu, o vaistų atsisakyti visiškai, šiuo metu sumažinau iki 0.5mg, kartais 0.25mg. Neišgėrus vaistų apima jausmas, kad nualpsiu, drebulys, panikos atakos baimė, ar ši būsena nepavojinga? Galiu kentėti ir neišgerti vaistų?
Dėkoju už atsakymą

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Panikos atakos sukelia įvairių kūno pojūčių, jausmų ir minčių, tačiau iš tiesų realaus pavojaus sveikatai nėra. Matosi, kad Jums pavyksta atpažinti savo savijautą, reguliuoti vaistų kiekį, mažinti iki minimalaus. Ateityje tai gali praversti suvaldyti panikos atakas, neleisti būsenai pablogėti iki sunkios būklės. Paprastai panikos atakos susijusios su kažkokiu psichologiniu sunkumu, kuris nėra atpažintas ar iki galo suvoktas. Jūsų atveju rekomenduočiau medikamentinį gydymą derinti su psichologo konsultacijomis ar psichoterapine pagalba.

Pagarbiai, "Panerio" klinikos psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: ..
2020-04-27
Sveiki. Man 17 m. dažnai patiriu stresą, jaučiu nepilnavertiškumo jausmą. Prieš 2 sav iš niekur nieko prasidėjo stiprus nerimas. Pasireiškė širdies plakimu labai stipriu, pykinimu, užliedavo panikos bangos. Tas nerimas visiškai be priežasties, nors gal tiesiog viskas susidėjo, nes man jau visus metus nedavė ramybės tokie dalykai kaip ir minėjau visiškas nepilnavertiškumas, ateities baimė. Kreipiausi į gydytoją, vartoju Persen forte, turėjau dvi psichologo konsultacijas, viskas pagerėjo, ir po visiškai ramios savaitės vėl prasidėjo tas pats. Simptomai pasiketė. Anksčiau buvusių jau nebėra, dabar vargina galvo svaigulys, nors manau man psichologiškai tik atrodo, jog taip yra, skauda galvą,derealizacija, dažnai suima panika dėl visos egzistencijos kai įsigilinu, ir žinoma kankina įvarios mintys, kad išprotėsiu, nors žinau, jog tai netiesa, nesiseka man jų išvaryti. Ar man visi simptomai taip ir praeis? Prieš 3 mėn kreipiausi dėl pilvo skausmo, sužinojau, jog taip pat nerviškai, nes esu visiškai sveika, na,eina tie simptomai ir vis keičiasi.. nežinau, ką daryti, ar praeis viskas tik su žoliniu preparatu ir psichologo konsultacija, gal tokie lūžiai praeina savaime? Ačiū.

Laba diena,

Ačiū už platesnį situacijos paaiškinimą. Sunku pasakyti, ar tokie lūžiai praeina savaime. Kartais taip, kartais pats žmogus atranda, kaip įveikti sunkumus, kartais reikia psofesionalios pagalbos. Pastaruoju metu gyvenimas kupinas pokyčių, nestabilumo ir nežinomybės. Jūsų amžius taip pat artėja prie ribos, kai reikės rinktis, ką toliau daryti gyvenime. Šiuo atveju, manau, gerai, kad lankotės pas psichologą, išlaikykite reguliarų lankymąsi. Net jei pasijusite geriau, iš karto nenutraukite, sutarkite dar dėl 2-4 konsultacijų. Per tą laiką įsitikinsite, ar pagerėjimo būsena išlieka. Jei siyuacija iki vasaros nepagerės, stipriai apsunkins kasdienį gyvenimą, verta būtų pasikonsultuoti su gydytoju psichiatru dėl medikamentinės pagalbos poreikio.

Pagarbiai, "Panerio" klinikos psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: /v
2020-04-26
Sveiki. Turiu nemažai problemų. Nuo vaikystės buvau jautri, dažnai kęsdavau nerimą, bet jis sustiprėjo prieš mėnesį, kai pradėjo jaudinti viskas, dažnai jaučiu nerimą be priežasties, kelias dienas jis pabūna, tuomet vėl savaitę viskas gerai, ir nebežinai, kada gali ir vėl užeiti. Turiu labai daug baimių, bijau ateities, įsipareigojimų, jaučiu nepilnavertiškumą. Tai žino tik artimiausi žmonės, nes esu labai aktyvi, gerai mokausi, niekas net nepagalvoja, kad esu tokia. Ar išgydžius nerimą išnyktų tokie dalykai kaip ateities baimė ar nepilnavertiškumas? Esu absoliučiai pasimetusi gyvenime, ar gali būti, kad šie dalykai siejasi, tai yra nepasitikėjimas kyla iš nerimo? Ką patartumėt daryti? Man 17m. Ačiū.

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Tarp nerimo ir ateities baimių bei nepilnavertiškumo yra ryšys. Tik turbūt atvirkščiai, įveikus ateities baimes bei stiprinant savivertę nerimas turėtų mažėti. Šiuo atveju tikrai praverstų psichologo pagalba.

Pagarbiai, "Panerio" klinikos psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė


Lankytojų klausimai publikuojami be korektūros.

Šis atsakymas yra bendro pobūdžio informacija, kuri nėra ir jokiais būdais negali būti laikoma Jūsų diagnoze, skiriamu gydymu ar kitokia Jums tiesiogiai teikiama sveikatos priežiūros paslauga. Bendro pobūdžio atsakymas teikiamas išimtinai pagal Jūsų pateiktą klausimą. Visais atvejais rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į sveikatos priežiūros specialistą dėl diagnozės, gydymo ar kitokios sveikatos priežiūros paslaugos.