Pagal temą

Andere mit Medizin verbundene TätigkeitFonds und gesellschaftliche Organisationen, Gemeinschaften, Assoziationen, ÄmterMassenmedien, FachausgabenSchul- und LehranstaltenApotheken, Pharmazeutische Industrie-UnternehmenApothekenErgänzungsmittel, VitamineHeilkräuterMedikamente, medizinische StoffeMedizinische Anlagen, MaterialienDentalausrüstung, materialHörgeräteHygieneartikelmedizinische Bekleidung, Schuhemedizinische und sonstige Ausrüstung, Instrumente, MittelMedizinische UntersuchungenInstrumentalstudiumMedizinische Untersuchungen, LaborsOptik, AugenärzteOphthalmologen, AugenärztenPrivate HeilanstaltenAllergologen, ImmunologenChirurgenDermatologenDialyseDiätologenEndokrinologenFachärzte für Kinderheilkunde, PädiaterFamilienärzteGastroenterologenGeburtshelfer, GynäkologenGefäßchirurgenGeneticsImpfenImplantation von Zähnen, ZahnimplantateInfektiologenInstrumentalstudiumInternist, TherapeutenKardiologenKinderzahnärztekosmetische DermatologieLaserchirurgieLogopädenMammologenManuelle Therapie, OsteopathenMasagen, Kineziotherapie, PhysiotherapieMedizinische Untersuchungen, LaborsNatürliche MedizinNeurologenOdontologenOhren-, Nasen-, HalsärzteOnkologenOphthalmologen, AugenärztenOrthopäden, TraumatologenPflege, Krankenpflegeplastische und rekonstruktive Chrirurgieprivate HeilzentrenProthesenproduktionProktologenPsychologen, Psychiater, PsychotherapeutenPulmonologenSanatorien, RehabilitationszenterSchmerzmedizinästhetische MedizinToxikologen, NarkologenUrologen, Andrologen, NephrologenSchönheit und WohlbefindenAusrüstung für Schönheitssalons , SPAgesunde NahrungKosmetologieKosmetikSPA ZentrenSportklubs, BehandlungszentrenZahnheilkundeDentalausrüstung, materialImplantation von Zähnen, ZahnimplantateKieferorthopädenKinderzahnärzteOdontologenProthesenproduktionÖffentliche Kureinrichtungendie erste ärztliche HilfeKrankenkassen, ÄmterPflege, KrankenpflegePolikliniken, Zentren für primäre GesundheitsfürsorgeSanatorien, RehabilitationszenterSchmerzmedizinZentren sozialer Dienstleistungen

Daktaras ar statybininkas – kuriam didesnė tikimybė susirgti senatvine silpnaprotyste?

18 September 2018

Daktaras ar statybininkas – kuriam didesnė tikimybė susirgti senatvine silpnaprotyste?

Iki senatvės išlikti šviesios sąmonės, o išeiti staiga, geriausia miegant – daugelio idealus gyvenimo pabaigos scenarijus. Deja, senstant mus užklumpa ligos, naikinančios ne tik kūną, bet ir protą. Apie senatvinę demenciją kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatru-psichoterapeutu Eriku Stankūnu.

„Demenciją dažniausiai tapatiname su nykstančia atmintimi ir dėl to atsirandančiais orientacijos sutrikimais, galiausiai senatvine silpnaprotyste. Tai liga, kuri ne tik ištrina mūsų atsiminimus, pomėgius, įpročius, ji pamažu ardo žmogaus socialinius ryšius ir ištrina pačią asmenybę“, – sako psichiatras-psichoterapeutas Erikas Stankūnas. Demencija – tai lėtinė ir nuolat progresuojanti liga, todėl medicina gali tik kiek pristabdyti jos vystymąsi, bet kol kas neturi metodų išgydyti. Dažniausiai atitinkamą ligos stadiją pasiekusiems ligoniams skiriama slauga, kad jie galėtų gana komfortabiliai gyventi, nekeldami pavojaus sau ir aplinkiniams. Gera žinia – demencija neužklumpa staiga. Ši liga vystosi ilgus metus, o tam tikros jos formos gali būti pristabdytos medikamentiniu gydymu ir sveiku gyvenimo būdu.

Laikas, erdvė ir tapatybė

Atmintis mums padeda orientuotis laike, erdvėje ir savyje. Susirgus demencija, pirmausia išryškėja dėmesio ir atminties sutrikimai, dėl ko pradeda trikti orientacija laike – žmogus nebežino, kuri savaitės ar mėnesio diena, sumaišo praeities įvykių eiliškumą, ligai progresuojant, jis pamiršta savo amžių ar gimimo metus. Dažnai iš pradžių nekreipiame į tai didelio dėmesio, nes senyvo amžiaus žmogui visos savaitės dienos yra vienodos, nėra skirtumo tarp darbadienio ir savaitgalio. Nesiorientavimas laike pradeda kelti nerimą, kai tampa pernelyg akivaizdus – pavyzdžiui, žmogus neteisingai nurodo savo amžių, senus įvykius ima pasakoti kaip vakarykščius arba net nebesiorientuoja metų laikuose – pavyzdžiui, teigia, kad dabar yra vienas iš žiemos mėnesių, nors už lango spigina kaitri vasara.

Antrasis dezorientacijos etapas – erdvė. Žmogus pradeda nebesuvokti, kur yra, nebeatpažįsta savo kambario, nežino, kaip sugrįžti į namus. Spaudoje nuolat pasirodo žinučių, kad ieškomi išėję ir namo negrįžę senoliai – dažnai tai būna demencija sergantys žmonės, kurie tiesiog nebesiorientuoja erdvėje.

Paskutinė, ilgiausiai atsilaikanti tvirtovė – tai tapatybė. Žmogus ilgiausiai atsimena, kas jis yra, koks jo vardas ir pavardė.

„Kai atmintis subyra tiek, kad žmogus nebesiorientuoja laike ir erdvėje, diagnozuojama demencija, o žmogui turi būti suteikiama pagalba, kadangi pats jis jau nebegali tinkamai pasirūpinti savimi“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatras-psichoterapeutas E. Stankūnas.

Alzheimeris ir kraujagyslių ligos

Demencijos simptomai išryškėja, kai dėl galvos smegenų ligų pradeda trūkinėti galvos smegenų nervinių ląstelių jungtys ir prasideda reikšmingai gausi pačių nervinių ląstelių žūtis. Dažniausios demencijos sindromo priežastys – Alzheimerio liga ir galvos smegenų kraujagyslių ligos, dėl kurių pradeda trikti galvos smegenų aprūpinimas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. „Sveikai gyvenant, vengiant žalingų įpročių, tinkamai rūpinantis kraujospūdžiu ir reguliuojant cholesterolio kiekį kraujyje, galima sumažinti mikroinfarktų ir smulkių kraujagyslių užsikimšimų tikimybę ir taip apsaugoti savo smegenis, atitolinant kraujagyslinės demencijos atsiradimą. Nuo Alzheimerio neapsaugoti nei sveikuoliai, nei intelektualai“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatras-psichoterapeutas E. Stankūnas.

Ar išgelbės nuolatinis smegenų lavinimas?

Jei smegenys nuolat treniruojamos, kaip ir bet kuris kitas organas, jos veikia geriau – jose susidaro daugiau jungčių. „Mūsų prisiminimai, įgūdžiai, išmokti ar sužinoti dalykai smegenyse dėlioja ilgą domino grandinę. Demencija pamažu tą grandinę griauna, pradedant nuo vėliausių prisiminimų. Jeigu jūsų grandinė ilga, joje yra daugybė perskaitytų knygų, išmoktų kalbų, išbandytų potyrių, tuomet socialinė dekompensacija gali išryškėti vėliau. Ypač svarbu, kiek į mus sudėta vaikystėje, jaunystėje, nes šie prisiminimai bus sunaikinti vėliausiai“, – sako gydytojas psichiatras-psichoterapeutas E. Stankūnas.

Įdomu tai, kad atminties tarpus mūsų smegenys dažnai bando užpildyti įvykiais iš ankstesnės praeities arba sukurdamos pseudoprisiminimus – istorijas, kurių realybėje nebuvo, nors teoriškai galėjo taip įvykti. Jei artimasis pradeda „kurti“, reikėtų atkreipti dėmesį, nes tai gali signalizuoti apie prasidedančią demenciją.

Kaip atpažinti pirmuosius demencijos požymius?

Charakterio pokyčiai, smulkmeniškumas, apatija, mėgstamos veiklos atsisakymas, perdėtas išsiblaškymas ir nusilpusi atmintis – visa tai būdinga žmonėms, vėliau susirgusiems demencija. „Nuspręsti, ar žmogui prasideda demencija, ar senstant jis tiesiog darosi mažiau pakantus, ankstyvose ligos stadijose gana sudėtinga. Šiuo atveju ankstyva diagnostika yra svarbi, bet, deja, nereiškia, kad bus galima lengviau gydyti ligą ar bent sustabdyti jos progresavimą, ypač jei tai ne kraujagyslinė demencijos forma, o Alzheimerio liga“, - sakė gydytojas psichiatras-psichoterapeutas E. Stankūnas.

Nuolatinis rūpestis dėl pinigų

Kenčiantiems nuo demencijos būdingi psichoziniai intarpai, kai atsiranda pervertinimo ir kliedėjimo idėjų. Dažnai jos susijusios su perdėtais pavojais, pavyzdžiui, žmogus sumąsto, jog kaimynas ne šiaip vakare išveda šunį pasivaikščioti, bet prisidengęs šunimi stebi jo įpročius, kad vėliau galėtų, pavyzdžiui, apvogti. Labai dažnai pasitaikantis scenarijus – nuolatinis pinigų perskaičiavimas, slėpimas, vėliau neradus, giminaičių įtarinėjimas ir kaltinimas vagyste. Jei tai pervertinimo idėjos, tokį ligonį dar pavyksta grąžinti į realybę. Tačiau jei pervertinimo idėjos virsta kliedesinėmis, kurios tampa žmogaus vidine realybe, logiškai perkalbėti tokį pacientą tampa nebeįmanoma, ir čia jau būtinas medikamentinis gydymas.

Kada kreiptis pagalbos?

Ligos pradžioje žmogus supranta, kad jam kažkas darosi, kad tapo užmaršesnis, nebeatsimena, kur padėjo raktus ar piniginę. Kraujagyslinėms demencijoms būdingi bangavimai – kai žmogus atsitokėja, nustemba, kad jam tai nutiko, tačiau netrukus vėl praranda orientaciją. Pastebėjus tokias bangas, reikėtų žmogų nuvesti pas gydytoją, nes tai būdinga priešinsultinėms būsenoms.

„Dėl demencijų žmonės paprastai patys nesikreipia į psichiatrą. Kaip žinoma, tokie pacientai kreipiasi į šeimos gydytojus dėl kūno ligų, o į psichiatrus – dėl nuotaikos ar miego sutrikimų. Pokalbio metu galima pastebėti, kad žmogus nekoncentruoja dėmesio, pavargsta, neprisimena žodžių – tuomet galima įtarti atminties sutrikimus ar prasidedančią demenciją“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatras-psichoterapeutas E. Stankūnas. Tokį pacientą siunčiame konsultuoti neurologui, skiriame kompiuterinę tomografiją, padedančią įvertinti smegenų anatominius pokyčius, atlikę psichologinį tyrimą įvertiname atmintį ir mąstymą. Tirtis svarbu, nes ne visais atvejais tai būna demencija – tokius pat požymius gali sukelti ir kai kurios neurologinės ligos, gresiantis ar įvykęs insultas, taip pat smegenų auglys.

 

Nauji straipsniai

  • Prisilietimu pasiekime artimojo širdį

    Prisilietimų trūkumas yra vienas pagrindinių socialinio susvetimėjimo, psichopatijos, žiaurumo bei agresijos, o taip pat narkotikų ir alkoholio vartojimo faktorių, netgi kai kurios kitos ligos iš dalies yra sukeliamos lietimo trūkumo ankstyvoje vaikystėje, o žmonės sergantys ir kenčiantys nuo astmos, šizofrenijos buvo išgydyti intensyviu lietimu. Fizinis kontaktas yra pagrindinis būdas motinai...
  • Dailės terapija. Gydomoji kūrybos pusė

    Gydymo menais šaknys – dar priešistorėje Jau priešistoriniais laikais pirmieji gydymo, bendravimo su dievų pasauliu būdai buvo piešimas, vaidyba, muzika. Spalva buvo savotišku žodžiu, gimdančiu arba užmušančiu, geru arba blogu. Įtraukta į ornamento struktūrą arba tapybinį atvaizdą, spalva taip pat atlikdavo ir kitas žodžio funkcijas – palaikyti ryšį ir bendravimą tarp...
  • Kai nugaros skausmas tampa nepakeliamas: ką reikia žinoti apie nuskausminamųjų vartojimą

    Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 80 proc. žmonių visame pasaulyje yra bent kartą yra jutę nugaros skausmą. Spalio 16 d., minint Pasaulinę stuburo dieną, sveikatos specialistai primena, kad kamuojamiems lėtinių, potrauminių ar epizodinių skausmų svarbiausia surasti skausmo priežastį, o negalavimus malšinantiems nuskausminamaisiais svarbu žinoti jų suderinamumą su kitais,...
  • Kokybiški ir patikimi dantų implantai – kaip neapsirikti?

    Besirenkant implantus, dažniausiais kriterijais įvardijami: patikimumas, aukšta kokybė ir prieinama kaina. 13 m. Panevėžyje ir Vilniuje gyvuojančios RVL odontologijos-implantologijos klinikos veido ir žandikaulių chirurgas dr. Algirdas Lukošiūnas teigia, kad dantų implantai – viso gyvenimo investicija. RVL odontologijos-implantologijos klinikoje dirba 14 specialistų, šeši jų –...
  • Vitamino D vasaros atsargos senka

    Net 89 proc. lietuvių žiemą trūksta vitamino D. Įdomu tai, kad jo kiekis kraujyje išlieka 3–4 savaites, todėl vasarą iš saulės gautos šio vitamino atsargos pradeda sekti jau antroje spalio pusėje. Dalis žmonių rudenį mėgavimąsi saule pratęsia šiltuosiuose kraštuose. Tiesa, yra ir kitų būdų palaikyti rekomenduojamą vitamino D kiekį kraujyje, tačiau, pasak, „SYNLAB Lietuva“...
  • Linkime Jūsų kojoms lengvos kelionės

    Kelionės – vienas smagiausių atostogų praleidimo būdų! Vis dėl to, kartu su pramogomis, nuotykiais ir malonumais, kelionės taip pat gali sukelti ir nemažai streso – ypač Jūsų kojoms. Be to, jog kiekvieną dieną mus nuneša tūkstančius žingsnių, mūsų kojos atlieka ir kitą milžinišką darbą – kojų venos priešinasi žemės traukai ir transportuoja kraują atgal į širdį. Jei judame...
  • Chlorofilas – žaliasis kraujas

    Skystas mėlynžiedės liucernos chlorofilas (476 ml) Chlorofilas – žalios spalvos augalinis pigmentas, kuris lapus nudažo žaliai. Jis kaupia augaluose saulės energiją ir dalyvauja fotosintezėje. Jis augalams reikalingas taip pat, kaip žmogui kraujas. Cheminiu požiūriu chlorofilas labai panašus į hemoglobiną. Skirtumas tik toks, kad chlorofilo sudėtyje yra magnis, o hemoglobino...
  • Susirgau žvyneline. Ką turėčiau žinoti apie šią ligą?

    KAS YRA ŽVYNELINĖ? Žvynelinė (psoriazė) yra labai dažna, lėtinė, autoimuninė, periodiškai atsikartojanti, uždegiminė odos liga. Ja serga apie 2–4 proc. Lietuvos gyventojų, pasaulyje šia liga serga 125 mln. žmonių. Žvynelinės pasireiškimą ir ligos eigą lemia genetiniai, vidiniai bei aplinkos veiksniai. Kartą susirgus, šia liga sergama visą gyvenimą. Žvynelinė pažeidžia ne tik odą,...
  • Keramikiniai Clarity Advanced breketai

    Įsivaizduokite, Jums nebereikėtų slėpti savo šypsenos! Pasitikėjimas savimi, nuostabi šypsena tiek gydymo metu, tiek po jo. Clarity ADVANCED keramika suteikia išskirtines savybes PUIKI ESTETIKA Šie ypatingai maži permatomi breketai yra pagaminti iš naujai sukurtos keraminės medžiagos, suteikiančios patrauklią išvaizdą. Šie breketai yra sukurti taip, kad prisiderintų prie natūralios...
  • Laimėk Clarity Advanced breketus nemokamai

    TIESINKIS SU CLARITY BREKETAIS IR LAIMĖK JUOS NEMOKAMAI Skamba patraukliai? Iš tikrųjų šis pasiūlymas labai daug žadantis. Tikriausiai galvojate apie dantų tiesinimo būdus? Metaliniai breketai, keramikiniai, o gal kapos? Tačiau būtent šis pasiūlymas galioja tik keramikiniams Clarity Advanced breketams. Laimėtojai bus 4 – tai reiškia, kad keturiems iš Jūsų kompensuosime breketų...
  • Ar vaikas be tėvų gali eiti pas gydytoją?

    Ligonių kasų specialistų neretai teiraujamasi, ar gali vaikas be tėvų ateiti pas gydytoją. Juk šeimose pasitaiko, kai susirgus vaikui į gydymo įstaigą jo nėra kam palydėti arba palydi jį ne tėvai, o artimieji. Atrodo, kas gi čia tokio, juk vaikus nuo gimimo iki 18 metų privalomuoju sveikatos draudimu draudžia valstybė, jiems už paslaugas mokėti nereikia, nes už jas sumoka ligonių kasos...
  • "Nematomas" ortodontinis aparatas - elaineris

    Sąkandžio korekcija atlikta su klasikiniais ortodontiniais prietaisais yra įrodytas ir veiksmingas metodas, tačiau jis turi trūkumų. Pradedant nuo esminio daugeliui žmonių neestetiško vaizdo iki ženkliai apsunkintos burnos higienos ir nėra galimybės periodiškai pašalinti aparatą nepertraukiant gydymo. Elaineris tai yra šiuolaikine sukandimo koregavimo sistema, panaudojant individualiai...
  • Reabilitacija po insulto: kokia pagalba būtina?

    Mūsų medicina nuolat tobulėja. Jeigu anksčiau insultą patyrę žmonės netekdavo gyvybės, tai dabar daugelis iš jų išgyvena. Tačiau po insulto dažniausiai visko tenka mokytis iš naujo: judinti rankas, kojas, vaikščioti, netgi kalbėti. Kaip žmonėms padėti šiuo itin sunkiu periodu ir ką daryti, kad reabilitacija būtų sėkminga? Po ištikusio insulto patys svarbiausi pirmieji mėnesiai. Trečią ar...
  • Olimpinės rinktinės gydytojas – apie lėktuve augančias pėdas

    Olimpinės rinktinės gydytojas – apie lėktuve augančias pėdas Spalio 6–18 dienomis 15 Lietuvos sportininkų varžysis Argentinos sostinėje vyksiančiose jaunimo olimpinėse žaidynėse. Į Pietų Ameriką Lietuvos jaunimo olimpinė rinktinė pajudės antradienį – su persėdimais atletų laukia 18 valandų kelionė lėktuvu. Olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas neabejoja, kad...
  • Kada pas gydytoją galima nemokamai patekti be eilės?

    Norintiems apsilankyti pas gydytoją žmonėms neretai tenka palaukti eilėse. Tačiau esama atvejų, kuomet medikai privalo pacientą priimti nedelsiant arba artimiausiu metu ir jų paslaugos turi būti suteiktos nemokamai, t. y. apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kokie tai...