Dauguma žmonių po galūnių amputacijos pastarosiose tebejaučia vadinamuosius fantominius skausmus. Nauji tyrimai atskleidė tikrąsias šių skausmų priežastis. Pasirodo, žmogaus smegenys nepajėgia pripažinti galūnės netekties fakto – jose ir toliau aktyviai veikia už šias galūnes atsakingos neuronų grupės.
Viena iš tyrimus atlikusios mokslininkų grupės narių Oksfordo universiteto neurobiologijos daktarė Tamara Makin pastebi: „Maždaug 80 proc. žmonių, kuriems buvo amputuotos galūnes, nuolat patiria jų skausmus. Šie sekinantys skausmai tęsiasi diena iš dienos, kliudo žmogui atlikti net paprasčiausius veiksmus".
Fantominių skausmų priežastys mokslininkams neduoda ramybės jau seniai. Kadangi nebuvo žinoma jų priežastis, tai labai sunku buvo kalbėti ir apie jų gydymo metodus. Iš seniau buvo žinoma, kad smegenyse funkcionuoja įvairių kūno dalių vadinamasis sensorinis žemėlapis, t. y. kiekvienai iš kūno dalių smegenų žievėje yra atitinkamas ją valdantis sensorinis centras. Ankstesni tyrimai parodė, kad fantominiai skausmai susiję su tokiu reiškiniu kaip plastiškumas, kuris reiškiasi tuo, jog pažeistos kūno dalies sensorinio centro funkcijas perima (uzurpuoja) kokios nors kitos kūno dalies (pavyzdžiui, veido ar lūpų) sensorinis centras. Tačiau naujasis tyrimas perša mintį, kad fantominius skausmus lemia smegenų „nekintamas požiūris į amputuotą galūnę".
Naudodamiesi funkcine magnetinio rezonanso tomografija (functional Magnetic Resonance Imaging, fMRI), mokslininkai ištyrė turinčių vieną amputuotą ranką, abi sveikas rankas ir gimusių tik su viena ranka žmonių smegenų aktyvumą. Kiekvieno iš tiriamųjų buvo prašoma atlikti judesius rankomis, kojomis ir lūpomis. O fantominius skausmus jaučiančiųjų ir tų, kurie buvo gimę be rankos, buvo prašoma įsivaizduoti, jog jie judina nesančią ranką. Eksperimento dalyviams atliekant judesius, mokslininkai stebėjo, kas vyksta atitinkamose už šiuos judesius atsakingose smegenų žievės srityse.
Priešingai nei tikėjosi mokslininkai, fantominiais rankos skausmais besiskundžiančiųjų minėtų smegenų sričių aktyvumas visiškai niekuo nesiskyrė nuo sveikas galūnes turinčių žmonių atitinkamų smegenų sričių aktyvumo. Toks rezultatas tyrėjus labai nustebino. Anot Makin, sprendžiant vien tik pagal smegenų aktyvumą, fantominių skausmų kankinamo žmogaus smegenų visiškai neįmanoma atskirti nuo sveiko žmogaus smegenų.
Be to, pastebėta, kad fantominis skausmas susijęs su nutrūkusiais ryšiais tarp atskirų smegenų žievėje esančio galūnės judesius koordinuojančio sensorinio-motorinio centro dalių.
Mokslininkai padarė išvadą, kad galūnių judesius koordinuojantis smegenų motorinis centras po galūnės amputacijos nepajėgia persitvarkyti – visa informacija, susijusi su nebesančia, arba fantomine, galūne, išlieka, todėl minėtasis centras ir toliau mėgina ją valdyti.
Atliekant ankstesnius tyrimus buvo stengiamasi išsiaiškinti, kaip kitos kūno dalys uzurpuoja nebesančios kūno dalies smegenyse turėtą valdymo sritį. Makin su kolegomis į fantominių skausmų problemą pažvelgė kitaip: galūnės reprezentavimas smegenyse tebesitęsia ir po jos amputavimo.
Pietų Australijos universiteto fizioterapijos specialistas Lorimeris Moseley'is teigia, jog nėra pagrindo sakyti, jog teisingas tik vienas kuris iš minėtų fantominio skausmo aiškinimų. Jo nuomone, abu jie atstovauja visiškai skirtingoms paradigmoms, ir negalima tvirtinti, jog vienas teisingas, o kitas – ne. Tačiau jis abejoja tuo, jog skausmas priverčia smegenis pergrupuoti sensorinį žemėlapį, kadangi skausmo pojūtis atsiranda pačiose smegenyse.
Šie tyrimai parodė, jog tarp skausmo ir sensorinio žemėlapio sąsajų esama, tačiau lieka neaišku, kuris kuriam daro įtaką.
Vis dėlto, Moseley'io nuomone, tyrimas patvirtina mintį, kad galbūt fantominius skausmus bus galima gydyti veikiant sensorinį žemėlapį.
technologijos.lt inf.
